Mane trikdo, kad pasikeitė blogo "fojė".
Žinai, R, visgi pajutau kaiką. Kad iš neaišku kur atsirado koridoriai ir aš ten. Klaidžioju. Kažkur einu. Gal greituku sužinosiu.
Tai kokia buvau Tavo sapne išties panašu į mane, bet tikiuosi nesu tokia. Kai tą sakau, tai pačiai skamba "nesu tokia užtikrinta". Patvirtinau, kad patikti sau su visokiais savo trūkumais yra įmanoma.
Va man šmėkštelna pro atmintį filmukai, kaip žmonės sako kažką bjauraus apie save tik tam, kad kasnors pasakytų "neee, baik tu! Ką čia nusišneki....". Fotografiniai filmukai kaip šūdą mala artimiausi ir mylimiausi. Iš tikro mes visi nuostabūs. Su visom savo negandom.
Kai užsimerkiu, matau petražoles. Ir man kvepia jomis.
Klausau Adam Hurst. Miela klausytis violančelės. Melodijos su Rytų prieskoniu. Niam.
Mane kankina ilgesys. Suprantama kaM.
Doh. Paskutinis parūkymas šiandien.
Labanakčio!
