Happy day...whatever

Tai, kas man atrodo ir tai, kas yra - tokie skirtingi dalykai, kad net bloga.
Noriu ...maža ko aš noriu.... Reikia išplukdyti iš savęs tą bjaurybę.
Kas nori paskraidyti drauge? Siaubai...

Sapnavau save stebinčią merginą ir vaikiną už stiklo kalbančius telefonu. Žmogui, esančiam šalia, pasakiau, kad esu ta raudonplaukė. Kaip visada - pridūriau.
Po neaiškaus ginčo ėmiau dairytis saviškių.
Nesimatė jų, todėl ėmiau ieškoti...Pastatas, kuriame klaidžiojau, buvo pernelyg puošnus... Bėgant laiptais į apačią susidūriau su auksinių pakabučių kuokštu (ten buvo hippie sign); jį norėjau pasilikti, bet ėjau toliau... Sutikau vaiką, besislepiantį už moters kojos... Jis droviai išlindo, besišypsodamas priėjo bei paklausė ar IR MES jo nauji draugai. Sudvejojau. Pasakiau, kad esame ne priešai. Ir tai, kad jis mums svarbus.

Atsimerkiau, išsiridenau iš lovos ir diena prasidėjo
...neturiningai baiginėjasi.

Šypsausi. Ar žinojote, kad "iki Marso įmanoma nueiti pėstuke per 3 mėnesius" ? :D
...Viso geriausio :]

Taigi miškai atauga :) - Šaunu!

Saimonas eina, o kai eina, nereikia trukdyti.
Antroji diena atnešė saulę, bet ją ir išsinešė... (kaip greitai temsta)
Gera.

Eilių dar nerašysiu...

VISO!

Saulėgrįža

Nuotaika neutrali.
Pasišypsokime drauge....
Vakar buvo ir praėjo.
Šiandien einu priekin :] good...

see ya...[bastard!!!]

Happy day 13

Ašai neturėjau tokios ale šventinės nuotaikos gal trejus, gal ketverius metus...Penktadienis visagalis...KAD VISADA BŪTUME KADRIEČIAI. Taip...kad visada BŪTUME :] .
Mano Ramybės ir Katinai, Upės ir Šakos.... - Pėdsakai šalia manojo kelio...
saimonas dingsta :D
AČIŪ visiems užpakalių spardytojams ir vaistukams :D


O kaip už lango gražu...sniegas....sniegas....DAUG sniego...sniegas....balta.....sniegas....

Sapnavau kaiką, ko čia nerašysiu. Vienas keistesnių sapnų iš mano pasąmonės repertuaro.
Tiek. (ir vėl...)

Happy day 9

AČIŪ (skirta Tau)

Šeimoje vyksta mėšlini procesai, bet kažkaip neveikia manęs...

Šiandien buvo smagu, nepaisant balandžių, stingdančio šalčio ir, kad vos neapsižliumbiau.
Sniegas yra Gėris akims; šaltis - gėris plaučiams.

Kysa miaukia, hipnotizuoja mane išsiplėtusiais vyzdžiais, primenančiais milžiniškus ikrus - man mėsos. man mėsos. miau miau.... ištikrųjų MIAU skamba labiau EU....
Beprasmybė :D

Alkoholis žudo ne tik jo kūną, bet ir jo protą... Išgaišo jo intelektas... Išgaišo esybė...

Happy day 7

Palyginti gera...
Nenoriu į mokyklą.
Bet namie sėdėti irgi nenoriu.
Gal derėtų pakeliauti (in my dreams) ...
Galva perkrauta kasdienių banalybių.

TU GRAŽI. Graži Ramybė. Net jei paskerstum visą žmoniją - mylėčiau tave ne mažiau nei dabar. Ir ne dėl to, kad graži, o dėl to, kas nepaaiškinama.

Žodžiai, kuriais galėčiau šį kartą prabilti - ne tokie kaip visada. Jų neįmanoma įsprausti į lotyniškos abėcėlės rėmus. Jie užstrigę...tarp kažko ir nieko...kaupia jėgas išsiveržimui. Kaži ar tai išvis žodžiai. Gal daugiau.

Tyloje, suskambus vienatvei
Tyloje, paskendus žodžiams
Tyloje, geriant arbatą
Tyloje, aš lauksiu...

( Tylioje senamiesčio gatvėj
Žvarbaus vėjo skrodžiama
Mušdama tylai į taktą
Ramybę sujauksiu...)



Gėris netrunka ilgai.

Happy Birthday!

Nevisai OKAY, bet pati esmė gera. A būna man liūdna, a būna man gera...
O TAU kaip?

What makes me feel happy????

Rytoj. Rytoj, RYTOJ!!!
Jos septynioliktasis...turiu planą...va tik, kad nebūtų užsiėmusi :]
Sėkmės jai šiandien...:]

...na o man gerai...tuoj eisiu atiduoti knygų, o tada ir kadran...
Tėtis nepasiima ausinių!!! :D Viii!!!

Esu aukščiau. Gerai.

Saimono širdis tyli.

Serga Jos. Sergu ir aš. Tikiuosi pasveikti iki penktadienio (OPTIMISTĖ)...
Nieko nevyksta. Vis dar. Tagi...

Obtest - Anapus Nemuno

Ten, kur saulė leidžias vakaruos, kur Prūsų giminės
Pavargusios kovot su kryžių nešančiais šunim,
Krito Pamedė, Galinda, Barta, gynės Semba
Ir Notanga sukilimais šlavė vokiečių pilis.
Penkiasdešimt metų kovės narsiai, nenurimo
Karo būgnas, plakt širdis, kerštu liepsnojantys ginklai,
Teks palikt tėvų žemes ir pažadą sugrįžt, ugnim
Išdegint tai, kas svetima, į pelenus paverst.

Prūsus ir Jotvingius, Kuršius, Sėlius ir Žiemgalius
Lietuva priglaust suspėjo, ginklą galinčius laikyt,
Geležinės valdė rankos, kautis troško ir atkeršyt,
Už tėvų mirtis krikščionims galą padaryt.
Niekšai, jūs svajojat eit toliau, anapus Nemuno,
Ir žemę Lietuvos grėsmingais kryžiais nusmaigstyt,
Mes vergaut nepratę, mūsų laisvė - tai kova,
Mes visi numirsime mūšyje laisvi.

Pralaimi tie, kurie nebetiki,
Nustoja plakt širdis, įpuolusi į neviltį.
Sudėt ginklus - pasmerkt gyvenimą,
Iškeisti laisvę į beviltišką vergavimą.
Kas drįsta pult į priešų begalę,
Suklupęs kumštyje suspaudžia savo pergalę.
Visai arti, anapus Nemuno,
Laukt pasiruošę dieną naktį priešo svetimo.

Ryt sudrebės dangus, prapliups lietum, pažadins vėjus,
Sūkuriais audra pakils ir juodu vandeniu patvins,
Nemunas galingas siena stos ir nei vienas išpera
Nė kojos kelti Lietuvon nedrįs.
Matos iš toli grėsmė, dangus ugnim kraujuoja,
Kitame krante jau girdis atžygiuojantys būriai,
Rytą jūs vaitosit, jeigu Nemuną įveiksit,
Ir gailėsitės, kad jūsų dievas siuntė jus čionai.

Kai išgąstis
Aplanko naktį
Skrodžia tylą
Nemigos garsai

Kai mirtis
Pagriebia žodį laukti
Kelia bylą
Likimo prokurorai

Nieko nevyksta. Dabar.

Nenoriu nieko apart stabilumo.

Hau.
Nėr kuomi pasigirti.
Diena praėjo ir tiek. Su Pale heroes'us lošiau :]
Kaip gera muzikos klausyti...Taip pasiilgau TŲ akimirkų...
Tikrai kada dar pakartosiu.

Rytoj istorija.
Esu tikra, jog moku viską.
Rytoj kadras.
Manau turėtų būti įdomu.

Tik tiek.

Iš vokiečių gavau 3 :D ...šūds, bet gerai, kad leis taisytis...
Ryt sekmadienis. Poryt, kaip žinia, į šūlią...

MES eisime GERTI :]

Neris ir Ieva - brangakmeniai ubago kišenėje...
Katinas nebedega, bet ir nebėra jo(s) ...Tik pelenai...gal bus kaip su feniksu...?

Jau sugalvojau ką Palei dovanosiu :]

Noriu to prakeikto Kosmonauto...Eina jis šikt...

Lia li lia li lia li liaa...

Katė ne tik vaistas, bet ir nuodas...

Mano pievoje, laukymėj
Dega Katinas ir klykia...

Negražu, bet ką jau daryti... Net dušas nepadeda...Na gerai, padėjo iki kol atėjau į mokyklą...Nenoriu pyktis, bet ji problemas sugalvoja, pvz.: pavadėlis ir ji - pririšta, besivelkanti iš paskos...O aš EGOISTĖ.
...Sutinku, kad pasišaipom iš jos lėtos eisenos, atsižvelgsiu į tai, bet juk nepiktai... Aš nesikandžioju, kol nesijaučiu puolama...o ji kanda, net kai nieko blogo nepadarau...

Jo...
O ji dar sako, kad nerūpi niekam...


Kokia aš tinginė. Nepadariau nė vieno iš tų dviejų pratimų.
Kokia aš išsiblaškiusi - dėl žioplų klaidų gausiu iš vokiečių tik 4....o galėjo būti ir 7...

Manoji ramybė turėtu būti apklostyta, pabučiuota ir užmigdyta. Sapnuoti arbatą ir pastiles...arkliukus, gėlėtą pievą ir žydrymę su debesais...

Blyn kaip aš jas myliu.

Na iki.

We wish u a marry christmas...

...eeeehHHHhhh...
V.Č. atsiuntė naujos muzikos...šis tas prilipo šis tas erzina....Dar kaiko neperklausiau ir šiandien nebespėsiu....
Kaip trūksta ausinių...mano vaistukai...
Nieks neišves manęs iš MANO KELIO...Net jei tai tai būtų žmonės prie širdies limpantys kaip kad lapai prie užpakalio.... :] luw them...
Mano vaistukai NO1.
Ramybe, o Ramybe...
Katinėli...
...


Ja...ein shiones lied...Javol......
OMD kaip dievinu Folką ^^

Einu laik iš čia...
Gero miego kas miegos, saldžių sapnų tiem, kur sapnuoja....

PAGALIAU!!!

Man patinga sniegas. Pirmasis sniegas ypač.
Baigėsi diena mokykloje (ketvirdadienis keturios pamokos). Užmaniau Naruto pažiūrėti.
Noriu greičiau vykti studijuoti. Todėl LABAI stengsiuosi su mokslais...
Dabar turbūt geriausiai sekasi istorija ir ne tik sekasi, bet labai įdomu (o dar sakydavau, kad tai mokslas apie numirėlius...). Fizika ir matematika - nesutariu su šiais dalykais (išradinėju dviračius... :D )... Lietuvių...H-M...literatūra, mitologija - patinka...
Tikyba - trečiadienio siaubas...uuUUHHh!!!!.... Gana šito. Reik skrandį užpildyti.

Kai prarandi vadžias, matyt, pavažiuoja stogas. Jis ne autoritetas man...tik kad savas labiau nei kita persona...Ta kita persona ir tai labiau autoritetas.
O gal čia taip vyksta nes suslaiko tamsta nuo žalingų įpročių? Nežinau.

Pirmoji diena mokykloje po atostogų - šūdina. Savijauta baisi. Prie to prisidėjo ir motulės gamtos apsireiškimas.

Kapitalinis vidaus remontas. Bijau, kad nekokia statybininkė esu.
Poryt bus šalta. Dabar nenoriu šalčio. Vėliau. Už savaitės gal.

Kam reikalingos mentys?
Noriu skraidyti, o ant tų prakeiktų menčių - nė vieno papildomo kaulelio ar juolab plunksnų...
Sapnai maža atrakcija.
Kas, kad ten turiu daugiau. Čia to nėra.

Kaip rasti save, kaip pateikti?
Kaip gyventi?
Kaip suprasti pogalais?!
Tai aš kažkokia netokia ar jie, tie kurie sako, kad nesu logiška, nemąstau, nusišneku..?
Kai esi puolamas, tai gynyba - juk natūralu..? O jei tau sako, kad išsigalvoji puolimus? Kas tada? Jautiesi negeras...Nori dilgėlėm į marmūzę gauti, kad jau toks bjaurumas į pasaulį atėjai...
Nesu bloga...nesu! ...??? Esu???
...tik aršiai ginuosi...Nuo išgalvotų puolomų???
O blogį irgi išsigalvojau?

Ženklai (?)

Hem...
Bažnyčioje J.Š., žiūrėdamas į mano delną, pasakė įdomių faktų...Pasirodo, kad kairysis delnas rodo ką atsinešėme į šį pasaulį, o dešinysis - ko pridirbome patys...
Kryželiai, katrų pas mane labai daug, reiškia bėdas, sunkumus... Gyvenimas manasis - pačios sudirbtas... Kuo daugiau meilės linijoje šakelių, tuo blogiau sekasi meilėje...- jų pas mane 3 ar 4...
Mano priklausomybė mamai didesnė nei atsinešiau Čionai...
Dar esu nesaugi...Turiu ilgą meniškumo liniją ir dar vieną, kurią J.S. pirmą kartą gyvenime matė...
AAA!!! turėsiu 2,5 vaikų :D
eeEEHh...
Laisvės alėjoje, kurioje buvau su Ramybe, paėmiau obuolį, jaunimėlio siūlomą (kaimiškas pienas/obuoliai/bandelės)...........Ant jo yra širdutė :) Iškart pamaniau, kad gal ženklas...Žinoma galiu ir pafilosofuoti, kad obuolys - uždraustas vaisius ir jau kaip ir galima daryti išvadas, kad meilės negausiu :D...Tss....arba gausiu bet kažkas negero bus....ištrems iš ROJAUS :DD
Toks neblogas rojus...
Antranamy pabuvom. Atėjo Pūkis...pasvaičiojom LIKE ALLWAYS ir ėjom lauk į pasaulį...
Nieko daugiau...

Sveik mano miela...:]

Kur mano draugas, gyvenantis bendrabutyje, kambaryje geltonomis sienomis ir gaminantis įspūdingus lego statinius?

...abejoju savo ateitimi...na - kaip nors gyvensiu :l

Nenoriu keltis...
Nenoriu, nes ne Kalėdos ir po eglute nėra dovanų.
Eglutės irgi nėra.
Taigi saulė švietė... Turėjau eiti pavaikštinėti...bet prisiminiau vieną iš man nelemtųjų... - pikta nostalgija...
Susidrovėjau savo idėjos išeiti... Keisto potraukio išgyventi tai kas jau buvo... Kankynė kažkokia.
Pora naktų atgal sapnavau save šokančią su baltu vaikinu, raudonais apvadais aplink akis bei tokios pat spalvos ženklu vidury kaktos...Sapnavau ir juodaplaukį apsirėdusį žydru kimono... Medį, kuris turėjo mane apsaugoti, bet jo lapus aplipo amarai...jie krito man į plaukus.... Aš pabėgau... Aš visada bėgu... Išskyrus tą vieną kartą - ir tas sapne...
Labų naktų...

Galva, galva...

Ji - tai dėžutė

Kur mintis susidedu

Burna rėkia

Rėkia lyg pasiutusi

Stipriai - jos nebegirdžiu

Išpūstas burbulas sprogsta

Muilas išplauna

pūliujančią sielą

esybę

Norėtųsi rėkaut

Labiau

pamačius štai šitą

- Baisybę

Miela, miela

mano, o...

sveiką protą išsiimu...

Dumblo burbulas

Sprogsta

Purvas dergia

švarią sielą

esybę

Norėtųsi juoktis

Labiau

Pamačius štai šitą

grožybę...

• Taigi užduotis...Ramybe, Ramybe...
• Jos sako, kad turiu talentą...
• Buome pas mokytoją Viliją. Visos trys. Mus pakvietė dar kadanors užsukti.
• Uždegsiu ugnelę Neriai.
• Pūkuotukas privalo susiimti. Aš negaliu jai padėti. Negaliu patarti.

Pamenu koks šlykštus kraujo skonis, kokia bjarastis apima jį ryjant...tas gyvasties ir geležies kratinys...
Vakar išklausiau faktą apie gimstančius veršiukus ir koks nuostabus jausmas priimti juos į gyvenimą...Bet visgi fakto kulminacija buvo klausimas: -O koks visgi jausmas atimti kažkam gyvybę?...
Taigi.
Koks tas jausmas?
Gulėdama lovoje, tame bjauriame kampe, įsitikinau, kad suzinosiu...
Jei tik prireiks.

Hell o ...
Nieko rimto - tik aš ir mano atsiprašymas. Taipogi dėkingumas brangiausiosioms.

Penktadienį buvo Kadras. Buvo ir praėjo.

Antranamio šeimininkutis nebuvo patenkintas baltais centais už kuriuos pirkome arbatą.

Per vakar dieną perskaičiau knygą KENDĖ (358psl) - maniau kažkas rimtesnio... - apsirikau.

Šiandien nieko (apart suvalgyto pusės bliūdo košės, išgerto puodelio arbatos ir spoksojimo i Lietuvos galiūnus per TV) nieko nenuveikiau.

Laaaabaaiii įdooomuus savaaiiitgaaliissssssssss...

Savigailos ir agresijos mišinys. Neturėčiau to jausti. Pilka masė - AŠ TIK PILKAS ŽMOGYSTA...- nieko daugiau. Neįdomus kaulų, raumenų, riebalų, kraujo kratinys su proto prieskoniu...Ar tai savęs nuvertinimas? - nemanau...akivaizdi tiesa...kas iš to "aš sau kartais patinku" jei tų "kartais" niekas apart manęs nemato?...nepatinka man nei mano išvaizda nei vidus...gal koki 2% iš mano esybės ko nors verti...
savigaila...karti savigaila...šlkštu...

Poryt noriu nepabusti.

Einu gamintis sau švytuoklę. Gal pravers.

Apmaudu, bet rasysiu sveplai.
Stai ir Rugsejis - 1-oji jo diena.
Na nezinau kaip cia ir pasisakius apie ja, galbut Ievos zodziais "geriau nei tikejausi"...
Isliaupsintoji klase atrodo tikrai neprastai. Turime tris naujus zmones: Diana, Viktorija ir Mariu (tikiuosi jo toks vardas). Dar padainavome su choru "butasis daznisnis ruduo"...pasiklauseme Kauno miesto mero irasyto sveikinimo - geda - juk paprastai senasis meras atvykdavo ir sveikindavo gyvai.
Austejos ir Ievos santykiai man neaiskus, bet siandien jos tikrai draugiskai ARRODE. Maniau bus tikrai nesmagiau.
...Pasiememe Vaida ir patraukeme BO linkui. Pazaideme su maistu - valgeme bulvytes, kuriu dar eisiu pakartoti kai biudzetas leis. Baigusios nurepliojome i Antranami kur gereme arbatos, kaip ir priklauso, bei valgeme atsinestini Vaidos sokolada.
Veliau pabuvome prie pilies...ten padariau pora kadru su ieva. Ji kazkur ten rado medine varlyte, kurios paskirtis, matyt, cigarete laikyti.
Keliavome toliau kalbedamos, kad zmones kadaise buvo klajokliai ir nestate betoniniu bjaurybiu, darkanciu gamta...Tikslas - fontanas ties Mmiesto Sodu. Mes su Ieva apsitaskeme, kaip ir praeita karta, tik didesniais vandens kiekiais. Ji mane vijosi :) oi fun!.. Kazkas pakviete Austeja...o gal ir mane ... - pamaciau kadriniu kruvele - Lina, Giedre, Eimanta...pasilabinome, mus pakviete kartu pasibuti. Dar atejo Edgaras, Solvita, vaikinukas, kurio varda pamirsau ir , turbut, jo mergina...As nuvejau kiosko link kad ka valgomo isigyciau, bet nieko TOKIO nebuvo, tad tusciom grizau i kruva ... Ieva pasake , kad atejo bokstas, as pasisukusi ir uzmaciau...Jis ir jo draugas taip pat buvo priimti i kruva. Susipazinome. Augustina jau zinojau, taigi nauju pazistamu tapo Mindaugas (Migis)... Mane eme purtyti, kaip ir tada kai maciau TA tipa autobuse...
Veliau nepagerejo....
Palosiau su Migiu zvilgsniu kara - I'M THE WINNER ;)
Siaip keista - nors man skaniai kvepejo tai ka kaikurie ruke, bet nepatrauke manes...Jie ir gere - kas manes isvis netraukia....
...Atejo laikas dingti.... Po drebulio atsipalaidavau gal tik pravaziavus 3/4 kelio namo...
Taigi grizau ir VISISKAI atsigavau garsiai klausydama muzikos...
...em... TIEK...?.....jap.

Sniego dribsniai

eeeeiisva mudu abudu į žalią giružę abudu....
Savų problemų neturiu, bet mane veikia kito žmogaus - mamos - problemos.
Kartais noriu kartu su ja persikraustyt kur nors toli.. į geresnę vietą ...
Arba nusispjovus į viską išvažiuoti...kur būtume tik mes abi.
Norėjau prieiti ir ją apkabinti nes ji buvo man pažįstamoje būsenoje.
Pavargau. Labos nakties

Ir ką turėčiau parašyti?..mintis dingo.
Jaučiuosi netikrai - lyg plūduriuojanti.
Antrą dieną kaip su mama tvarkome kėdes. Nušlifavome, vakar dažus nupirkome, šiandien nudažėme...tiek šito.
Užvakar paskaitinėjau savo pačios maždaug prieš metus ar daugiau sukurptą istorijos pradžią...mane sudomino tai ką skaičiau nes visa ką rašiau - buvau pamiršusi..net neatrodė, kad mano pačios rašyta. Gal gerai.
...reikia prisiruošti užbaigti.
...dar reikia atrašyti Žilvinui nors ir neišeina jau neblogą laiko tarpą...perrašinėti irgi negerai...o gal gerai...ai velniop. atrašysiu.

Buvau čia kažkada su Austėja susitikusi. Laiko išvis nebesuprantu. Praleidome vakarą ramiai. paprastai būna lengvas chaosas ir išdurnėjimas.
Va Ieva turbūt keliauja tai šen tai ten...bijau net sms rašyti bo saskaitą nulups jei ji kur nors Estijoje...

Jos visada su manimi, net kai jų nėra šalia. Ir tai puiku!

Hello.
Užvakar vos ne vos užmigau, o šiąnakt išvis - kankynė. Katinai užgobė miegamajį ir kniaukė kažką per miegus.
O aš sapnavau, žinoma, kad apvogiau kokį tai tipelį ir su neaiškia drauguže sprukome nuo jo. Sapno siužetas baigėsi tualete, nes katinas vėl ėmė leisti keistus garsus...
Štai ir nuplaukė mano turgavimas...bet yra vilties gauti kitokio darbelio :]
Vis dar esu Alytuje, namų DAR nepasiilgau..
Už lango šviečia saulė - gal ir gerai. Eisva pasivaikščioti, bet pirma teks užbaigti skaityti knygą. Šį kartą pasirinkau tikrą istoriją:
Lea Saskia Laasner VIENA PRIEŠ SIELŲ MEDŽIOTOJUS. Manau nepamiršiu jos.
Taigi tiek.

I feel like shit right now :l ...help me...
Diena nuvargino. Nekenčiu kompiuterio.
Labos nakties. Gerų sapnų visiems ir labiausiai man...oi kaip nesavanaudiška.
...et, pavargau. iki.

...Makal tabal :D

Manau, kad jau pats laikas parašyti.
Štai turiu dar nepilnus du mėnesius atostogų, bet nevisai atostogų. Rytoj galų gale keliausiu į Alytų...
Vakar buvau Kernavėje (pirmą kartą). Diena, kaip sakė Ieva ir jos mama, praėjo turiningai. Mačiau ten netgi šerno liekanas :D bet net nevirptelėjo širdis, kad tai vargšas, niekuo dėtas padaras...taip turėjo būti... Kernavėje pasijutau... na... KAIP NAMIE...
Vakarop mane užvežė pas senelius, kur laukė mano šeimynėlė.
Užvakar ryte grįžau iš dainų šventės. Ten laiką praleidau siaubingai ir gerai vienu metu :] nemaniau, kad gali būti taip sunku be paprasčiausios pagalvės :D ...ir šiaip...Vilnius man nepatiko...per didelis miestas...Man arčiau širdies Kaunas, Alytus, Panevėžys...mm..į pastarąjį miestą, norėtųsi dažniau užklysti :]
Šią dieną taip pat gerai praleidau. Tik va bėda - ANTRANAMIS buvo uždarytas :\ not nice...Bet radome kitą vietą pasisėdėjimui :)

........Šiandien vaikiau balandžius!!! :D jėga, bet visvien jų bijau :D
ai...velniop mane....
NORIU DOBILŲ.

Labų naktų tamstos. Tikiuosi, miegate geriau nei aš.

HAU!
Vėl Alytus. Diena apniukusi. Noriu savo muzikos.
Šiąnakt miegojau šūdinai.
Labai smagus dalykas: stebėti besiartinančią audrą - žaibai, vėjas, lietaus lašnojimas į veidą...mMm...
MU-ZI-KOS!!!
Tprrr...Laukiu rytojaus. Galbūt šio to tikiuosi... :] ...
Ta prakeikta knyga kursto jau ir taip didelį norą keliauti...kai būsiu pilnai už save atsakinga, susimesiu "manatkes" į kašiką, susgriebsiu visas santaupas ir mausiu į kelią..taip.. ^^ ..

Iškyla atidėta.
Rytoj choras - repeticija.
Skaityti "Atskalūno laiškai" jau baigiau...Dabar užsiimu su Džeko Keruako "Kelyje" - sunkiai einasi, bet stengiuosi :]
...kad tik nelytų...
Vakar pasibuvau su Ieva.
Vakare vėl buvo negera, bet susiėmiau.
Atrodo tik tiek...
iki

Yellow! Vat šis vakaras tiesiog nuostabus. Dar diena nepraėjo, bet tikiuosi niekas nepasikeis, bent jau į blogąją pusę.
Vakar naktį diagnozavau sau isteriją (kaži ar tai diagnozuojama...??...). Užsikūkčiojau iki tiek, kad vos kvėpavau, ašaromis permirko pagalvės užvalkalas...-o kodėl tai aš nežinau. Bet prieš tai žiūrėjau į niekur...bereikšmiškai spoksojau kiaurai tamsą.
Man liūdna, bent jau buvo...nors ir dabar kažkaip keistai jaučiuosi, bet tikrai geriau. Daug geriau nei vakar.

...šiandien KADRE Režisierė pasakė, kad kadanors nebevirkausiu ir tiesiog žliaugsiu geromis emocijomis (sakė nevisai taip bet esmė ta...). O mūsų pokalbis vyks kitą kartą...

Užduotis buvo patapti gyvūnėliu ir stebėti savo šeimininką - maniškis buvo Vaidutis. Jis tiesiog šaunuolis! - matė, kad esu kažkoks gyvūnas katiniškais bruožais (neįvardijo, bet nesvarbu...jis matė :] ) ...o aš buvau slibinas ( taip, nesusiprotėjau, kad tai mitologinė būtybė) tokio charakterio kaip katinas.
....katinai...katinai....katinai...
...
KADRAS baigėsi...su Pūkiu kadangi baigėsi pykčiai tai linksmai praleidome laiką Antruose Namuose. Susipažinome su trenktoka moteriške, kuri vėliau nusigėrusi aiškino, kad ją apvogė...
Dar su pora vaikinukų, kurie patom dingo - išlėkė lošti pūlo...
Ptraukėme namo, kur dabar ir sėdžiu...truputį padėjau mamai ruošti užkandėles. Ji ir Paulius (mano brolis) rytoj prie Dubysos važiuos. Plauks baidarėmis, grįš tik poryt...
Liksiu su tėčiu. Darysim tortilijas :] ...į vakarą su Ievu eisva pasikultūrinti :]
Diena nusimato nebloga.
Tai jau eisiu :] - ČIAO!

Mama keistai regavo į tai, kad youtube spoksojau į kažkokios pamišusios mergos klipą " punk/metal guys" ...rimtai...gal ir lievai, nes šiaip man nįdomu...
"Man nieko jei tu domiesi, bet jei įsitrauksi į TAI, tai aš netoleruosiu, man jie nepatrinka"...juokinga ir liūdna vienu metu...mama...man skauda viduje... Šneki tokius dalykus...žinau, kd tavęs nepažįstu, bet tu irgi...nepažįsti mano esybės...
Gal esu silpna emociškai., na, ne gal, o tikrų tikriausiai, bet turiu tuos prakeiktus ragus...užsisspyrimą...nenorą pasiduoti Tu to nematai...tik tą LIEVĄJĄ pusę...einu...wsio...

Galbūt kava veikia - nenoriu miegoti.
Truputį liūdna dėl kažko...ir gera, nes turiu JĄ - o ji manė, kad dėl drugelių... Bandau nuolat jai aiškinti kokią svarbią vietą užima. Bergždžiai? - ne...nemanau. Supranta. Gilumoje ji supranta.

Per lietų išėjau pasivaikščioti, bent jau broliui taip sakiau, bet jau žinojau kur eisiu.
Ant bunkerio bokštelio prasėdėjau nežinau - pusvalandį...valandą...? .........klausiau muzikos...nebeklausiau...vėl klausiau. Skėčiu gyniausi nuo lietaus ir nuo vėjo. Stebėjau besimainantį miestą - tai skęstantį saulėje, tai pilką, sulietą lietaus...metu vienu net atrodė, kad matau tą TOBULĄJĮ miestą iš sapno...kurio nekenčiu...man nuo jo negera ir aš nuo jo atokiai laikausi...stengiuosi, bet jis mane vejasi...
Taigi vėl ėmė krapnoti. Slinkau namo...jau rankos šalo.

Skaitau "Atskalūno laiškai"...liko dar apie 30-40 puslapių...

Velnias...noriu miegoti...neužmigsiu...kokia kvaiša...juk žinojau, kad man kavos negalima...mi mi mi mi mi mi...:D .JO. man vis dar negera. Bet ne dėl liūdnų dalykų. Ne šį kart.

iki.

Dobilai...- jie neiškrenta man iš galvos :]

Kodėl negeliu išsitėkšti ant žemės kaip lietus?..

Esu Alytuje. Matau kaip puskė vartosi lovoje per miegus....
Vakar teta klausė kada pas juos atvažiuosiu, - juk reikės turguje dirbti :] . Būsiu turginė - tokia pati, kurių maža būdama nemėgau..bet kas man - užsidirbsiu šiek tiek ir dar tetai padėsiu.
...daržas užknisa...
Noriu į Vilnių, noriu pas senelius į Rumšiškes, noriu namo į Kauną...Noriu nenorėti...nes tai irgi užknisa...O KAS TAVĘS NEUŽKNISA? -paklaustų Pūkis...
o ką aš atsakyčiau?...nežinau...
Va ko tikrai noriu : MUZIKOS...mMm...

Vakar buvau apipilta komplimentais - žmogeliukai, baikite - tai gražu, miela ir pam param, bet kažkaip įpareigoja...Nenoriu, nors tikrai malonu girdėti kaip liaupsina mano balsą (jis niekuo neįpatingas - tik švarus...), pranašauja ateitį radijo stotyse ir televizijoje... Saimonas tik gūžiasi...slepiasi po savo kudlom...raudonuoja...ašarą braukia iš gėdos...
SIMOOo...kuklioji mergaitė...
Eik iš čia. Viso gero.

Šį kartą mano nuotaika tamsiai žalia - kaip gūdus miškas. Bet žaliuojantis.
...O kaikurios dainos tikrai psichozę šaukia...
Vaje...tas bukas spoksojimas į dangų...tą pilkumo ir zydrymės tobulybė...ir Ievus...dar vienas gamtos stebuklas...
Šalia jos - viskas kitaip...
Mes buvome vandenyje - mintimis...

O dabar - atgal į realybę - rytoj rašau matematiką. Mokytoja manimi tiki, sako, kad išlaikysiu. Tikiuosi.

Labanaktis.

Kaip tyčia winampas vėl groja "dovanok man akivarus"...woohoo! - Cranberries - zombie...

Vakar vykęs lietuvių egzaminas šiandien atrodo lyg niekas. O smagu nebuvo nė kiek. Per pertrauką sustreikavo skrandis - džiugu, kad neatpyliau ir taip menko jo turinio.Pakeliui į maximą, esančią gatvėje tarp Karaliaus Mindaugo ir Laisvės alėjos, man bemosikuojant rankomis ir kažką, savo net pačiai ne visada suprantama kalba, pasakojau Ievui, bet staiga...-...DU BALANDŽIAI- ŠAST ŠAST SPARNAIS, SAIMONAS - KAD RĖKIA, KAD RĖKIA....:D...Juokinga. Dabar. Vakar - nebuvo.Bet štai jų sukeltas šokas padėjo atsipeikėti...Manau, kad viskas bus OKEY...beliko matematika ir kalbėjimas - pastarojo visiškai nelaukiu.

Grįžinėdama namo pamačiau pūkus sklandančius ore...jie atrodė kaip sniegas...Apie 6h išėjau į botkę. Su Pūkotuku praleidome apie 2-3 valandas...Nustebino mane jos nepraktiškumas: atėjo mat su ilgu sijonu ir dar tvoros nesugeba pati perlipti :D...Kapojosi uodės...varlės kvarkė tvenkinyje, ten pat ir ūdrą matėme...ji raškė lapus nuo kranto ir vis plukdė juos kažkur...Nepamenu kaip diena baigėsi...

Šiandien pamokos buvo sutrumpintos, jei išvis tą laiko stumimą buvo galima vadinti pamokomis...
Nenorėjau grįžti namo, tad nubindzenau į laisvę su Pūkiu, pasisupau, judėjome toliau.
Abi užsiožiavome...trumpam išsiskyrėme...tada ji atėjo į Antranamį. (O aš jau maniau, kad pabūsiu viena...)
Kol gėriau arbatą ji valgė ledus. Baigusios patraukėme pilies link. Austėja norėjo į Mažąją Indiją, o aš - dar pasisupti.
...pabūvojome parduotuvėje ir slinkome toliau...
Supimasis buvo tarsi palaima kol Pūkis nepradėjo suptis :D ...ji ištaškė pusę balos, esančios po jos sūpynėmis, vandens ant manęs ...
Šiaip daug rėkaliojau..: "I'm free!!! .... Wiii!!!........I'm crazy!!!!"....nusprendžiau, kad niekada nebūsiu per daug suaugusi būti vaiku...
Vėliau pagulėjome ant žolės...atėjo laikas eiti į stotelę...
...BET...-kartais tas BET - tooks žavus ^^ -...nubėgome į daubą prie pilies, kur žolėje sėdėjo būrelis kadriečių...Užsukome, žinoma, tik pasisveikinti...nesigavo tik pasisveikinti - mūsų nepaleido :)...taigi pasėdėjome ten pusantros valandos...kas traukė dūmą, kas gurkšnojo alutį, kas skaitė knygą apie chiromantiją...buvo ir dainuojančių...
Pamąsčiau, jau gan senokai, kad jei bandysiu rūkyti tai ne kokį šūdą...
Aš ir Solvita buvome sutapatintos su hipėmis...:)
Buvo smagu...
Jau norėjau sakyti, kad diena praėjo gerai...nuotaika buvo pasitaisiusi...bet diena dar nesibaigė...gavau katik rėkti...maunu nuo pc..

Nemėgstu iš ryto pramerkusi akis pro langą matyti apniukusį dangų, girdėti kaip lietaus lašai barbena į skardinę palangę...- tai negerai nuteikia. Jau geriau kai audra atslenka netikėtai - pavyzdžiui saulėtos dienos popietę, kai sėdi pievoje ir kapoji ledus su draugėmis ar vidury miesto (zoologijos sode) besisupant sūpynėse...

"Mažoji kvaiša, kuri vis dar tiki pasakomis...kaip sunku tai pripažinti, bet kaip ten sakoma - pripažinimas to, kas esama, tai jau žingsnis į tobulybę..bla bla..niekam neįdomu.
Negana to, kad tikiu tom nesamonėm, tai dar ir kuriu jas. Jei ne mintyse tai ant popieriaus...kad ir į senas biologijos pratybas...

Jau pusė svieto žino, kad esu žliumba. Gal jau pats laikas tvarkytis su savo jausmais ir emocijomis, vidine būsena...
"....pasisodinki ant rankų mažą dviragį padarą, jo juodose akyse vėl tas pats blizgesys"...nesamonė... Diena turėjo būti kitokia, bet kita vertus ji buvo tokia, kokia turėjo būti...Buvo šūdina...Taip. Šūdina. nenuveikiau nieko rimto ir prasmingo.
Nusivyliau drauge, jau ne pirmą kartą...Gal per gerai apie ją mastau...tfu ant jos ir tfu ant manęs už tai. kad taip kalbu...
Vėl noriu prasmegti arba atsijungti kuriam laikui. Neatsikratau minčių apie atminties praradimą - švaraus proto likučiai būtų neblogai...
O gal tai per daug pesimistiška...juk neįvyko jokios tragedijos...taip...atrodo vėl susireikšminu irvisa tai, kas man darosi, nieko nereiškia...uf...dabar eisiu valgyti daug saldainių... Tikiuosi jų užteks, kad organizmas pagamintų laimės hormonų...

...kas man darosi? Juk juokiausi, šypsojausi, viskas buvo gerai...net savigailą buvau pamiršusi. o dabar tik tuo ir užsiimu...
Tikiuosi tai laikina, nes man negera..."

Tai parašiau vakar savo telefone...grįžusi iš miesto atsiguliau į lovą ir taip nuo 17,30 iki 23,30 pragulėjau beklausydama muzikos ir verkšlendama. Na paskutinis pusvalandis buvo kiek geresnis, nes susivokiau kokią dramą darau iš nieko...net šypsotis pradėjau, vėliau ir dainuoti...

Diena baiginėjosi. Šilto vandens likučiais nuprausiau savo veidą ir išvargusį nuo nieko neveikimo kūną...Grįžau į lovą...užmigau neįtikėtinai greitai...

Saimonas šiandien pratrūko. Pratrūko verkti, nes sulaikė agresiją.
Gerai turėti muzikos su savimi. Galiu tik dar kartą už ją padėkoti - ačiū Ievau :)

Vakar turėjome klausytis dainuojamosios poezijos, atrodė, kad net lietus nuo to neatbaidys, bet susivokėme, jog mums per brangu. Buvome šlapios (skėtis neatliko savo funkcijos), piktos ir nusprendėme Antranamyje išlenkti po puodelį arbatos.
Pirmą kartą po daug laiko užvalgiau keptos duonos... :D ...daugiau nebenoriu.
Dėkoju Ievau už vakarą.

...Rytoj kadras... Myliu tą vietą. ...viso gero.