Pink Floyd - Wish You Were Here

Pertrauka

Kartais man tiesiog sekasi. Kartais tikrai malonu apspangti. Kartais gera turėti daug pažįstamų. Tie kartai kartais džiugina :D fak it.
Šiandiel laukia piešimas. Tiksliau aš laukiu. Dabar noriu pyrago katras toj bus gatavas. Lengvai nuprotėjau. Reikėtų pailsėti.
Man patinka įsimylėję žmonės. Jie tokie mieli durniukai patampa. Taaaip džiaugiuosi ^^
Su šia linksma gaida ir dingstu.
Užsikaiskim vandenį arbatai. Mmm...

Once again: The Velvet Underground - I'm Set Free ^^

O šiaip tai pasiilgau žiemos.
Kažkas žadėjo trečiadienį sniego. Ne pusnynų, bet bent kažkiek. Tai kaip ir pradžia.

Ši diena per (pa)prasta, kad būtų verta didesnio dėmesio. Tik žinau, jog kaip nenorėjau taip ir nenoriu švęst gimtadienio. Tai vargina.
Šnerves glosto mandarinų aromatas. Kalėdos. Jos , nori nenori, bet jau yra tradicija. Primena vaikystę. Eglišakių kvapas; lemputės, atstojančios lopšinę; smalsumas... Taip. Vaikystė.

O dabar noriu dūmo. Nuo pat ryto noriu. Noriu kad greičiau ateitų ir staigiai dingtų tadiena, kai jau galėsiu savarankiškai apsirūpinti :/ šššit.

/- Gera ten, kur mūsų nėra.
- Ne, ir ten negerai./

Gera žinoti, jog esi ne vienas.
Man tai yra labai daug.

Viso labo.

Summer Sun Spin

Užtrunka pasakyti tikrus žodžius. Tam reikia ne valandos ir ne dienos. Kartais gyvenimo neužtenka. Ir taip sako septyniolikinė iš pasaulio užkampio.

Kodėl liūdni dalykai turi būti pasakyti liūdnai?
Neprivalo, todėl ir padainavome Domanto Razausko "Šypsena (9mm)" .. Nežinau kaip kitiems, bet aš nuo jos atsibundu.
Maironietkų darbai beveik baigėsi. Dar bus kokis tai labdaringas vakaras šančiuose...

Grįžkime prie žodžių. Pasikartokime: "Jie suriša, jie atriša. Linkiu jais be reikalo nesimėtyti". Kaži ar kai kurie atsimena ką yra pasakę tokio, kas man įstrigo. Ir kaip tie garsai subliško laike.

Atriškit mane nuo savęs; paskandinkit toliuose jei pati nedingsiu; užmuskit tą, kurios kūnas šalia, o siela visada kitur.

Nepagaunu jungiamųjų dalių tarp to kas buvo ir kas yra dabar. REik kažkokio sumauto dvasinio plastelino.

Kam rūpi.
Užmikit ir neatsibuskit. Gal tokia tragedija leistų pajusti savo sapalionių bukumą.
Saldaus miegučio ;]

Mergaitė išpustytu protu.
Vijoklinė rožė...- betkur, bet kaip, ant betko.
Labas dar kartą, aš - niekas.
Mano nuojauta nemeluoja. Niekada.

Norėjau viską išsakyti. Norėjau supratimo, nors žinojau, kad iš jos to nesulauksiu. Net jei ir stengėsi suprasti, bet visvien neišjautė visko iki galo, nes stengėsi iš savo kampo, ne iš manojo.

Nežinau ką čia darau. Nebūsiu aktore. Tiek daug skirtingų dalykų aplink. O... niekas nepasikeitė, tik tiek, kad apsitvirtino senos tiesos. Aš vis dar tikiu tais mažais gražiais dalykais. REikalinga? Taip. Kažkiek, kažkam, kažkur. Noriu išvažiuoti. Labai.

Noriu išrūkti kaip cigaretė. Puf! - ir nėra.

Pere Ubu ir kava ("Tamsi kaip naktis, stipri kaip meilė ir saldi kaip bučinys"- :D kaip smagu, kad tai kelia juoką, nuo kurio neskauda pilvo).
/- Kokia tu graži!
- Ne. Tu per daug apsinešęs../
Turiu kažką veikti. Nejau taip ir sėdėsiu iki paskutinės akimirkos.

Blyyyn...jai pasipiršo!!! tai tiesiog VAAAU! O pamenu laikus kai ji buvo baisiai depresuota, - napalyginsi su dabartine švytinčių akių savininke. Kaži ar Jis irgi taip pat atrodo. Būtų pirmi mano pamatyti kartu švytintys žmonės. Džiaugiuosi dėl jos :)

(- Sakau neturiu vyro, tai gal galiu pašliundraut...
- Ne gali, o privalai!)

/Ir ji išėjo penkiom minutėm; grįžo su cigarete rankoje. - Mama, išvažiuoju, gali neieškoti./

Lyl lyl lyl lyl :D beprotis.
Labo vakaro ;]

Visada kažką įsimylėjusi

- šitie žodžiai netinka.

/- labas, pasiilgau.
- susitikim, pasiglamžysim jei nori.
- (EIK VELNIOP) taip...žinoma.../

Toks mielas pokalbis, kad net verkiu vidui.
Ištikrųjų tai ne.

Ausyse skamba Limbs. Vaje...tik Agallochų ir tereikia pastaru metu.
Nustebino statistika, kuri rodo, kad mano įrašą, kur rašiau norinti skęsti muzikoje, perskaitė net 20žmogų. Ir iš kur jų tiek...

Šiąnakt sapnavau, kad buvau su M ir kažkas iš mano ala draugių praėjo pro mumi klausydama muzikos ir aš girdėjau Shatą. Palausiau ar čia jis, pasakė, kad jo.
Dar sapnavau namų apylinkes. Kaip visada viskas buvo iškreipta ir spoooky. Žudžiau. Jau seniai ką bebuvau užmušusi.

Ach. Noriu savo namų. Noriu savo palėpės. Savo ir niekeno kito, kad galėčiau pabėgti ten kai pavargstu nuo visko.

Linkiu. mmm... supratimo.
Gero vakaro, šikniau tu,..

Antradienį prasidėjo repeticijos su Agniete. Šiandien vyko koncertukas. Visi, kurių klausiau, sakė, kad buvo gražu ir gerai skambėjo balsai. Kritikai kažkoki nedarbingi buvo. O pati vertinu pasirodymą neblogai, juolab, kad žinau kiek klaidų pridarėme ir, žinoma, galėjome geriau.
Scenos baimė nebuvo tokia ryški kaip visad, net pakankamai gerai jaučiausi, bet gavom pastabą, jog drebėti per koncertą negalima :p
Vaišinomės arbatom ir pyragais. Sutikau daug malonių veidų. Apsimainėm gerom emocijom. Tada dingau kitur. Klausiau išėjusių personų, stebėjau. G. buvo blogai.
Vėliau sutikome tuos kitus. Atsisveikinom su mielais veidais ir išnykome kitoje gatvėje. Drauge su I. maloniai papliotkinom pakeliui namo. Ji tokia...mergaitė :D caca vaikis.
Geras vakaras. Ir svarbiausia - pabudau, bo visą dieną snūduriavau.
(Iki dabar keista, kad dažnai neturiu ką pasakyti ir net nenoriu kalbėti. Sklandau pusiau čia, pusiau ten ir kažką rezgu, supindama visą ką į viena.)
/Jai išsprūdo kontraversiška giesmė, panaši į žalią obuolį /
Ks ks mane ignoruoja (tai man atrodo taaaip bereikšmiška...), o antradienį po Maironietkų repkės R pasakė negalinti to paties daryti dėl kažko to, kas vidui mano ir ką ji labai pamilo. Tai taip švelnu. Jėz...
Mano Ramybukas. Mano aukselis. Ji ateina ir užmirštu nieko neturinti. Nes turiu. Pasirodo daug turiu. Per daug tokiam mažam žmogučiui. Ir labai tai vertinu, dzievaž..- tai privilegija.
Yra ir dar keletas. Bet reikia, kaip sakant, to štampo ant voko...

Vat grįžau namo mastydama apie slibinus ir vinguriuodama nuo vienos gatvės pusės iki kitos, nes kažkaip natūraliai gavosi svyruoti. Užsipyliau verdančią sriubą sau ant polaštakos. Šiandien tai tikrai buvo auč lyginant su vakar kai apsipyliau visą koją ir prasidūriau kulną su mačiūtės žiedu. Čia turbūt eilinį kart ženklai. Gal greit mirsiu :D haha. Nevamaind.
Gal kažką ir pamiršau, bet pridursiu jei reikės.
Ham. Agalloch'ų naujas albumas, pakolkas ma nelb limpa. Čiujuš, kad išsisėmė Personlichkeit'ai. Reik tikėtis ne. Per daug ma jie patinka; būt liūdna jei š pradėtų grot.
Bz bzz bzzzz... Mieguto, mielieji žmogėnai :D

Pavargau. Išsekau. Aš alkana emocijų ir didelių jausmų. And it's like that: Why do all good things come to an end? Išvis, kodėl viskas prasidėjo (?).

Simona took the Which Of The 5 Elements Are You Gifted With? quiz and the result is You represent FIRE!.

Nice. The element that not matches me at all.

Simona took the Which Famous Musician Are You? quiz and the result is Jimi Hendrix.

Hello Jimi! You have a unique sense of fashion almost to the point of obsession. You are filled with energy and seem to change up your life quite a lot. If you are him than lets just say that Hallucinogenic things are your normal daily activities along with your amazing guitar riffs.

:D LOL.
Ai hev a nais imedžineišion ;] Lucy, lucy, lu....

Kad jau pažvelgiau į vidų... - roful oful, ble ble bleahhhžžžvuuuūūūūūt!!! Sau fakt ap. Tamsu kaip šiknoj.
KAip man patinka žmonės iš natūros - nuogi kūnu ir siela - tobula! Belisima! Vivat!
Noriu karšto karšto...mmm dušo. Kol kas. Che che che >:]
Taip knisa, jog negaliu bendrauti su TAIS žmonėm. Nes kažkas ne taip kaip galėtų būti. Bet vietoj to galėčiau tiesiog, kaip visada, keliauti kaip keliavusi. Ha ha. Viso. Labo. Turbūt.

Gerietis antradieniukas, pilnas trečiadienis, labai vykusi ši diena... O visgi gera :] Dėkavoju visiems Jums.
Nau party, nau taim tu meik houmvork, not meny deiz left... end den - de stupidisimo skūl /pjūk/ weah!
Vien žo - gyvenimas. Kad ir koks ten bebūtų.
Vyyyšniooos!!!! AAAAaaahhhHHHH!!!
Tikiuosi kiti gerai laiką leidžia. Gėrio ;] !

Praėjus kelioms bjaurioms dienoms vėl galiu rašyti, jog jaučiuosi savose sultyse. Ir dar muzika....ach muzika!!! Laukiu šiandieninio gėrio.

Tai va. Puikus ketvirtadienis ir puikus penktadienis. Viskas puiku. Viskas. Šiandien įsimylėjau gyvenimą. Neesmė, kad viskas laikina. Dabar gera. DABAR.
Manęs pasigedo; buvo miela; ahhhw.
Kaip gera girdėti anų balsus. Kaip gera žinoti, jog esi kažkas. Kaip gera save jausti. Ak - juk atostogos. Uiii!!!!
šiandien insigyjau akis ir drobės intemptos. Ir teptukų, katrų šereliai, manau, kad nukris po pirmo tapymo. Kažkoki šyyš.
A. Mano darbas nebus užbaigtas iki man reikiamos dienos. Aš nemoku. Tiesiog nemoku jo dirbti. Kad gautųsi norimas rezultatas reikia įgudžių. O aš tik ką pradėjau.

/Šviesa išblanko sulig tavo lųpų virpesiu, garsu, žodžiu neištartu. Tyloj vaikai pravirko ilgesiu/

Labo miego. Tikriausiai.

Dar viena diena nusibaigė. Laikas mieguto. Laikas į šyzą pasamonės passaulėlį. Rytdiena nusimato nebloga, net jei planavimas man ne draugas. Pavakarojau gražiai. Mano vaikas padūmot dingo prieš tai dar atsiuntęs mano mylimukų. Jėz. Kvankšt tau symka.
O feisbukas Tūchas kažkoks :/ Lopas ant lop su skyle. Nafik. Nafik visą pc :D
Labo miegelio mylimukams ne muzikos srityje.

• Lake of Tears - Island Earth

Kažkas nori kaiką susigrąžinti. Nesąmonė. Nesamonė!!! - mesk iš galvos.
Kaip laikosi išorė? - akimirkų greičiu besimainančios nuotaikos. Viduje - kliedesėlis. Toks vapa sau, mirkčioja bukomis akimis, ant akmenuko sėdi pilkšvai gelsvo fono apgaubty. Netoli apyplikis medis. Pučia šiaurės rytų vėjas. Klapt - ir kitas vaizdas - atsiminimai. Vasara... O dabar lyja. Man gera. DABAR gera. Piktoka tai, jog pati savęs nesuprantu. Tokiomis akimirkomis norisi saviako vyresniojo brolio, tokio kaip Tomis. Tokio Kosminio kokį atsimenu. Vėl kaltinu karmą - gal gimiau tokioje šeimoje tam, kad pasiekčiau svarbius dalykus. Aš suprasiu, vieną dieną tikrai suprasiu kur turiu būti. Matau save ten, kur dabar ir einu. Matau ir jaučiu. Tai va. Simonsijo - basta bitch!

Labas vakaras.
Zyzia čia kažkokia mintelė vis. Ignoras. Ignoras. Ignoras. HAHAHA. Pikta, nes tai neturi smarvės ir juolab kažkokio pagrindo. Man vis rodos, jog ji su Upe kalbėjo.
O kita ji - labai švelni. Net kai pyksta. Pvz kai aš daug ko nesuprantu ar nemoku. Kantrus žmoga. Su manim. Kažkaip. Apkabinimai jai ir gėris toks, kokį ji man suteikia.
Pakntumas. Uh.
Penktadienį norėtau gražaus oro ir puikaus laiko su pusseseriuku.
Saimonas nori ledų. >:\
Labo likusio laiko.

Gera būtiNEbūti.Einu lovan, viliuosi greitai įmigti ir saldžiai parpti iki rytdienos. Šiandien visi tokie pikti. Suprantu - juk pirmadienis. Bet kas MAAAAN darosi? Ko aš ne pikta? Viiii!!! ^^

Aušrine, mano miela, užjaučiu tave :D Gud na_ait! :D

Buckethead - Angel Monster

- Hau iz jor dei?
- Krypy. Hau'z jorz?

Melejonu kapeikų pabiro ašaros.
- Neverk, neverk Saimonai! Ak, tu neverki..? Aš maniau, kad verki.
- Aš irgi taip maniau.

Juoda figūrėlė į priekį.
HAHAHAHAHAHAHHAHaaaaaa!!!!!
Kava be grietinėlės.
Kava be cigaretės.
Kava baidanti miegus popietę.
Isteriški vapėjimai ir maloni maloni maloni diena :]
Kiek daug gali šūsnis lapų, mirgėjimo ir saulės :]
Ak mano mielieji, ak ignoruojantieji, ak pamiršėliai.
Šnai!!! Tep tep tep. Trep trep trep.
Skrendu į pasaką.

/šalto tono žydra trumpa suknelė, riedučiai. pavojus, adrenalinas, skubėjimas, ieškojimas, mašinų stovėjimo aikštelė, žinojimas, jog tau tuoj pradurs plautį (?!), metalo muzika iš kažkurios maškės.. Ji užsidengia ausis, bet visvien girdi; ima klykti. Pabunda jos sąmonė. Išgirsta vyrišką balsą - "kol ji gyveno su savo vyru - jai neteko patirti nieko panašaus"./ Labas rytas, nors jau 12 valanda. Labas rytas, net jei nenorėjau nubusti. Ekhem..: pradėjau savo darbą, dabar telieka jį užbaigti.
Malonu susitikti žmones, kurie įstrigę tavo galvoje, o juolab, kad ne tu juos atpažįsti, o jie tave.
Aš žinau kas aš, pagaliau žinau. Ne. Aš jaučiu.
/"Tu atsipalaiduoji, o kuo labiau stengsiesi, kuo sunkiau bus dabar, tuo lengviau pakilsi į kalną"/

Sapnavau, kad vyras sako "pažiūrėk, jau dvylika"; atsimerkiu, pasižiūriu į telefoną - 07:12 2010 spalio 12 - pašiurpau. Visą dieną maniau, kad kažkas įvyks. Gal jau įvyko. Pokalbiavau su Ramybe. Mačiau vaivorykštę. Pasakiau sau šį tą. Esu viena namie. Radau žmogelį.
Aš linkusi persekioti, linkusi pabrėžti savo neapibrėžtą asmenį, linkusi į tamsą. Pagalvojau, kad galiu apibūdinti save dviem žodžiais: drovi išsišokėlė.
Nepaisant to, kad nemėgstu susireikšminti, būti dėmesio centre ir pan - lendu kur nereikia, kišu tą AŠ ir vaidenuosi nebūtuose dalykuose. Prisigalvoji ir kliedi. Pasimeti. Ieškai, randi, išeini ir išėjęs grįžti, bet jau iš kito kampo.
Ar aš ką suprantu? - nė velnio.
Ar kaži ką galiu? - o gi viską!
Didelės kalbos - maži darbai. Baltarankių armija. Eina nachui.

MOKYKLA.

Pūkis: Bur bur, tvykst tvykst. No HELOU or st. Ir kaži kodėl ma regis, jog tamsta šnekėjo su Upe.
YF: Niu hierkat; nau breins end staf laik det. End hior varm hart. Nais. Tumorau vi vil gau ver vi vil gau end it vil bi fan.
Dot.
Vakar. Buva linksma sutikt seniai/ir nelabai matytus bei paralinėti dviratuku.
Vakar iš ryto vaikštinėjau po senąją fredą. Ten tiek gražių užkampių. Galbūt, kai kadanors turėsiu vaikų, norėčiau, kad jie augtų panašioje aplinkoje.
Vakar rodė filmą, kurio nemačiau, bet esmė jo buvo ta, kad be žmonių gamta atsigautų per kelis šimtmečius.
Vakar buvo ir praėjo. Gėrio visiems dabar.

Taip reikia

Viskas turi savo tikslą. Tikiu tuo, ką jaučiu.
Į priekį, visada tik į priekį, net jei ir per aplinkui.

Protect me from what I want.

Spalvomis dangstosi juodulys. Apkvaitęs nuo jausmų, nuo beprasmybės tvaiko.
/Išeikite. Visi. Kad nereikėtų pačiai to daryti./

Bijau, kad kažkam skauda (jei ne - tai skaudės) labiau nei man. Bijau, kad kažkas nori daugiau nei gali gauti.
Tiek baimių.

Dabar žinau, jog meilės, nors ir surūdijusios, bet visvien palieka kaži ką tokio, kas neduoda ramybės. Ne pėdsakai, o pirštų antspaudai jie. Jie visi. Iškeliavę kas sau.

Penktadienį po dailės atslūgo laimės hormonai, katrie buvo užplūdę tapant žolynus, debesis, laukus... Kadre sėdėjau paniurusi ir niurzgėjau. Upė pasakė, kad šūlioj pasieniais vaikštau, išėjusi iš veido tokia ir nėra manęs tokios, kokią Ji mane mato per Jos užsiėmimus.
Gavom užduotį.
Apie tai, ką konkrečiai man sakė - pakalbėsim kai bus laiko.

Patom pavoliojom durnių (tiesiogine prasme) Ž.V. Atseit turėjom kažkur eiti, bet kaip visada... Šūds. Viena dingo. Atsirado kažkokių nematytų mergų, pasidarė keista, tada jau išėjau ir aš.
Pasivaikščiojau lietuje mąstydama apie P man sakomus dalykus... Ėjau pirkt A2 form. lapo, bet buvo uždaryta. PAkeliui stabtelėjau prie street dancer'ių... Atrodo, kad mano šokis turėtų būti panašus į matytųjų. Gal tik plastiškesnis ir moteriškas labiau :>

Grižtant namo užėjo psichozė (balsingas ir išraiškingas, keturis kart pakartotas "noriu mirti"). Jau namie, po vilnijančia karšto dušo srove išžliumbiau ką man prikrovė P per pokalbį telefonu.
Vėliau, jau dėl R, aplankė džiugesys nenusakomas. Ačiū begaloi Jai.

Šeštadienis. nubudusi ėmiausi pyrago ruošimo, bet ma sako: varom pas senelius. Taigi išvykom į Rumšiškes. Močiutė pabėdavojo apie mano alpimus ir meiles, pavalgydino ir išleido atgal į Kauną. Po kurio laiko inšėjau šventę švęst ;D
Pamenu J: "-Žmonės keičiasi"
Pamenu P.R. - tokia Viii ;D
Pamenu Prrr! - tokį konkrečiai dėl kažko besikremtantį ir tai darantį iki dabar.
Pamenu L.J. - tokį tyrą kaip salota :D
Ir naują pažįstamą iš Rumšiškių. Plaukena jis (abiem prasmėm).

Buvo linksma. Čia lyg dar kažkas organizuojasi :] Gal pagaliau pabalsuosiu.

Vakar nieko per daug - namų darbai, šis tas to, šis tas ano...

Šiandien nieko neatsimenu. :\ :\ Atsimenu. Prrr!
Sąžine... ČIAUPK ŽABTUS!

Ak, gero laiko, mielieji.

Interpol! - naujas mano atradimas. Pusė velnio klausosi. Matau viziją kaip vairuoju smėlio spalvos furgoną, šalia sėdi šuo vardu Bobas ir skamba Interpol kūriniai.
Šiandien nualpau. Toks keistas jausmas - viskas išplaukia, išblunka, nutolsta ir...tamsa. Manau teks padraugauti su daktarais. Gal net psichologais ar psichiatrais, nes gali būti, kad tai ne dėl žemo spaudimo, o dėl psichinės būklės. Bet ko gero ne, nes nepaisant Upe plukdomo Šūdo Saimonas visvien jaučiasi gerai.
Parašiau du eilėraščius. Vienas jų gimė vakar ir skirtas, mano piktajam vaikui:

Ribos nėra,
Ji - tiktai vienetas statinėj.
Esybėj švokščia
Melagingi padavimai.
Išgerk mane,
O angele brangus, Liuciferi,
Sugauk, nurenki mano veidus
Veidrody, iškrypėli.
Pakloti laiką - viena,
Šliaužioti jame - kas kita.
Vagotos dirvos
Ariamos per laiko kilpą.
Vedžioti sniegenas
Po dykumą - net gaila.
Galvoti - viena,
O daryti - kita.
Staiga išvydau
Nenusakomo baltumo tiltą.
Velnieni, angele brangus, (bikoz of that reason)
Liuciferi,
Įmynei pėdsaką
- ndrįsk tiesiog išnykti.

Še tau ir odė blogiui garbinti. Muhahaha :1 Shit.
O antras "kūrinys", net nėra eilėraštis. Tai - padrikų minčių samplaika:

Aš išeisiu sutema
Grįšiu ugnimi
Kary, kiekvienas sugeba
Daryti kas nematoma akim
Su šypsena
Ar liūdesiu
Pasveikinti praeivį
Palikti pėdsaką
Sielos dėžutėj
Lėkioti garvežiu
Tamsoj pabūti

BASTA(RD)!

Obuolių pyrago belaukiant

Mąstinėju apie pastarąjį metą. Būsenas, jausmus, žodžius. Tylą.
Penktadienį nutapiau gražų vaizdą. Vėl simbolika. Dabar atsiminiau tamstos Kirmilo klausimą "Ar tiesa, kad pagal piešinį galima nustatyti piešusio nuotaiką?". Taip, tiesa, tamst. Beje, buvote puikus pašnekovas.
Šeštadienį vyko pirmasis kadrinių užsiėmimas. Pabuvau buhaltere. Vėliau užduotį gavau: atsiminti ir įvardyti vasaros faktą, kuris suglumino bei galėjo jo visai nebūti. Niekas neatėjo į galvą. Atsiminimų daug, bet nepamenu nė vieno dalyko, kuris geriau būtų neįvykes. Išvis, tikriausiai būta geriausios vasaros per mano trumpą egzistenciją.
Tą patį šeštadienį su savo piktąja šutve, darančia man labai blogą įtaką buvau kine, vėliau kažkur kitur...
Sekmadienis. Vakar. Oj. Rumšiškės, bažnyčia, katroj taip ir nepabuvau ilgiau nei dvi minutes, didelis rožinis saldainis, žalias gaidelis, saulytė... Vėliau grįžom pas mačiutį ir dengėm stalą. Gerai, kad ji neklausinėjo apie jį...
Su Laura net nepakalbėjom. Galbūt nebuvo reikalo. Tutiš papasakojo apie GTA, savo maximos stiklo rutuliukus bei iš lego statomą kraną. Jis kietas. Visada man patiko labaiu nei kiti jo šeimos nariai.
Vėliau prisijungiau prie baisiosios šutvės. Mane gražiai pasitiko :D
Laikas smagiai praėjo. Ačiū jiems :]
Šiandien vyko pamokos. Rytoj nenoriu pamokų. Galbūt sprogdinsiu žadėtąjį paraką mokykloje :D
Ak tie žodžiai...
Jie suriša, jie atriša...
Linkiu jais be reikalo nesimėtyti.

Nuostabi saulėta diena suteršta mokyklos tvaiko.
Keistos vaikštynės. Tokios nei šiltos nei šaltos, bet prasmingos.
Prakeiktas skersas takelis, dūmai, klijai, bobutės, šuo, apsėdimas...nananan... einu miegoti. Rytoj SVARBI diena - rugsėjo 1-oji. Šūdas. Nenoriu ten... niekur nenoriu. OH! Labo miego miegantiems.
Wave.

• K.U.R.V.A. - Vienuma

Paskutinis susitikimas praėjo taip, kad dabar galiu vadinti jį pagrindiniu vasaros akcentu. Tai buvo tarsi vaškinis štampas ant voko. Nais.
Daugelis pareiškė nenorą eiti į mokyklą, o aš kažkaip visai be emocijų šia tema.
[Ant galvos rangosi 89 kasytės. Ačiū Tepai.]
Rytoj kažkokia repkė mokykloje. Taaaip. Juk 12klasė, reik gražiai prašnioti aplink narvą.
Manieji Reikalai tobuli savo netobulumu. Mokinkimės šokti pagal chaosą.
Turėčiau parašyti keliems žmonėms padėkos laiškus.
Už žodžius, spyrius, laimės ašaras, supratimą...Už buvimą galų gale.
A, dabar žinau koks mano vaikino idealas:

1. Liuciferio protas ir intelektas;
2. Jėzaus siela ir jo išvaizdos atitikmuo;
3. Mano psichologo iškalba ir gebėjimas pajausti.

Būtų idealu :]
Žinau dar vieną atsakymą:
Nebūčiau tuo kas esu dabar jei ne žmonės su kuriais pastaruoju metu leidau laiką. Beje, kas nenužudo - tas padaro tave stipresnį.
AMEN.

• PAIN - Shut Your Mouth

Nostalgija. Pirmasis telefonas ir spiegianti šios dainos melodija.
Kaip visada neišmanau ką daryti. Todėl ir nedarysiu nieko. Nes upė privalo tekėti kaip tekėjusi. Ach... Galbūt vaikystėje patyriau kokią traumą, kurios dabar dėl proto užtamsėjimų negaliu atsiminti. Ir tai trukdo man nustoti laukti to kažko bei nutraukti visa kas nepavykę nuo pat pradžių; Arba brolis teisus - aš linkusi prisigalvoti, nes esu nenormali.
Laukiu rytojaus. Nelaukiu rytojaus. Nežinau ko noriu. Nežinau ar noriu. Nežinau kokio velnio aš čia ir koėl yra jie ir jos ir ji ir jis.... Kam viso to (?)
Pasiilgau. Nenoriu rašyti. Nenoriu sakyti.
Traukte traukia prie Liuciferio, bet ką aš jam pasakysiu? Net nežinau kam man jo.. Turėčiau pavydėti Pau atsiplaidavimo. Nes man tikrai reikėtų to išmokti. Chill out sis. Just chill out...
Oh my, oh my...
Bye

• Lou Reed - Set The Twilight Reeling

Ramybė, L.R., puskytė, kabliuojanti folk muzika, viduramžiškos linksmybės., pasivaikštinėjimai, senieji žmogeliukai iš kadro, nostalgija, nuolatinis susirūpinimas, momentas kai turėjau išeiti, laukimas, geras jausmas einant per tiltą, būrys žmonių ir šypsenų... Būgnai, gera muzika, žmonės, arbata... Galų gale, pasikalbėjus, nurimau, o po to... mMm... ^^ [ ...man patinka žinoti tai, kas net nebuvo pasakyta ] ...Puikus vakaras (kitą kartą liksiu), puiki diena. Ačiū visiems.
Grįžusi išlenkiau su puskyte po puodelį arbatos, paplepėjom ir nuslinkome miegoti. Greitai nusmigau. Sapnavau daug lapų ir purvo pievoje šalia namų. Viskas nuplaukė žemyn. Pabudau ir ruošiuosi naujam meetui su seniai matyta ir pasiilgta persona :] Katinai, lionkiu geros mums dienos :]

Lake of Tears - So Fell Autumn Rain

Kai man gera nuotaika, esu labiau debilė nei galėjau įsivaizduoti. CURSE that day, that moment, that feeling. CURSE me, 'cause i'm too much stupid.

Kad ir kaip bebūtų - laikausi ant tų dviejų prakeiktų kojų ir proto likučių.
Vanduo gludina stiklą.

Saulala mana, dziekui, užpatekiejusiuoji, kad sušildzei mana širdžia ^^ ...ah, blah blah blah :D Muzika, brangiuoji. Ramybe, manuoji. Šviesuliukai, Spinduliukai ir Zuikučiai :D Strykt pastrykt, tralialia, mūsų namas po egle, o šilely daug kopūstų, net pilvelius mums išpūstų :D BLYYYN :D

Ji nepatikli ir nepatikima. Turbūt tikrina ir mano daiktus...
Faktas:
Namai - tai vieta kur gera ir norisi grįžti. Neturiu namų.

Dar pora savaičių ir vėl slankiosi melsvais koridoriais perpildytais vaikų bei triukšmo. Visada būdavo vyresnių, o dabar būsime mes. Jokios baimės. Tik nekantrumas. Pažiūrėsim, pamatysim - bla bla bla. Gyvenimas tęsiasi.
Keli žmonės taip smarkiai paveikė per pastarąjį laiką. Į gerąją pusę.
Dvasia stipri kaip niekad.
Vertinu tai ką turiu nuo seniai.
Brangenybės ubago kišenėje, Myliu Jus, pogalais.

Gyvenimas toks banalus, toks šūdinas ir beprasmis.

Jei šaknimis sugrįžčiau,
Kur antai Pradžia,
Ar turėčiau visa
Ką turiu dabar?

Egzaltacija. Stipk debile.

Per šviesu, per karšta, per daug pasiilgau, per daug kvaila, per daug PER DAUG :/ eina šikt kaip užkniso...

Gera diena. Labai gera diena! Ačiū!
Ryt nusimato kelionė į Piliuoną. Su nakvyne.
Rugpjūčio 2-9d nusimato karinė stovykla. Po to ir kelionė prie jūros. Viiii!!! Laikas užimtas kaip reikiant :]
Pasiilgau...
Pavargau.
Gėris, gėris, gėris... gėrio Jumi :]
Saldžių košmarų ;]

Kambarius skrodžia skersvėjis, ausyse skamba muzika, kurios anksčiau nebūčiau klausiusi. Galbūt tu teisi. Galbūt tikrai pasikeičiau. Tik jau ne į blogąją pusę. Gyva. Dabar aš gyva, net jei giliai viduje po truputį pūnu.
Man jau ruduo... Jaučiu vėsą, džiūvančių lapų kvapą, jausmą kai žinai, jog GALI...
Ačiū už laiką, juoką...viską.

Madder lake red....

Hachiko...

Saulė ir sausra... ir aš išeisiu...

Nurisnojo rudeniu bėri žirgai...

• Tim Buckley - Anonymous Proposition
  

• Queen -Back Chat
  

Nesubrendusi, nesusipratusi, tuščia, neišmananti, nesuvokianti, silpna, neužtikrinta, nesaugi...
Noriu skęsti muzikoje. Noriu pati ja būti.
Aš neturiu kur eiti...

Rytas neišauš
Kol nepaliksiu vakaro,
Kol protas nenustos
Tamsoj ieškoti vąškaro.
Pro dantis iškošiu
Tai, kas virto ašarom,
Naktimis gyvensiu
Neprotingoj pasakoj.
Daigas vegetuos
Kaip kiekvieną vasarą,
Tas šalia rusens
Kelio kur nemato...

Rašymas čia prarado reikšmę. Arba man kas nors ne taip. Sėdžiu ir prisimenu daug per pastarąjį metą nutikusių gerų ir nelabai dalykų.., bet nemanau norinti juos įamžinti. Visgi čia aš pati neaiški...bla bla

Kai tyla užgožia riksmą,
Verdant rožiniam orui,
Sūrūs lašeliai ištrykšta
Nepaklūsdami norui nustoti,
Išmokti valdytis, galiausiai - pamiršti...
Ir išsišniokštus Tavo tamsybėse
Mazgus atrišti, paleisti savus
Tarsi tai būtų priimtina.

Demagogija. Taip tai ne į temą. Bet svarbu.
Pažiūrėjau filmą "Identity". Geras, nors dar jam neįpusėjusi žinojau, jog vaikas Tipelio galvoje - žudikas.
Šiandien Kadre buvau paskutinį kart šį sezoną/sesiją/metus...
V.Č. pasipažino su Iev. Iš pradžių buvo nenormaliai keista :\ ir koks velnias man kartais užplaukia...? Vėliau ėmiau drebėdi nuo kavos, nepaisant to, kad ji buvo su pienu. Ir drebu ne VISADA kiek mane užmato, o tik tam tikru metu... Apie 17:15 mus gražiai išprašė lauk ir jis išvažiavo.../kaip gražu kai jis šypsosi ^^/ O mudvi pasiblūdijom: Akras, sausainiai, wc, laisvė, Antranamis, arbata, kalbos, akys, muzika, stotelė, muzikinis kutenimas, kelionė, ašara ir sumautas bejėgiškumas, atsisveikinimas. Tuščia galva, mano solo dobilų laukams, betono sienoms, miškui, švokščiantiems plaučiams ir degančiai gerklei, katra ir skleidė gana švarų garsą.
Užvakar grįžau iš Kulautuvos apie kurią dabar tingiu rašyt :> Vos užuodžiau miestą - pasidarė šlykštu, bet šiandien vėl viskas normalu.
Galvoje sklando mintys apie paganų stovyklą į kurią lb tikiuosi nuvykti :] Viskas viskas viskas....šiandien gana.

• Eluveitie - Omnos (01;10 - 00:45)

Gero miego. Man ypač.

Kažkokios keistos dienos. Jausmingos. Tikros. Įsimintinos. Pasiilgau 4 asmenų. Smagiai bendrauju su L. Keista tai, jog atsimenu visus jos draugus ir jų vardus. Net kadriečių visų neįsiminiau!
Šeštadienį Kadro užsiėmimas vyks teatre. O artimesni dalykai..: Rytoj pasiimsiu pažymą iš mokyklos ir vyksiu į Kulautuvą, kurioje viešėsiu apie dvi paras :]
Kernavė irgi laukia. O jei nepavyks jos įkalbinti dėl vežimo...? Tikiuosi, tikiuosi, tikiuosi.., kad viskas bus taip kaip turi būti ;] Jamsiu jas abi...
Tepai didelis dėkui už praleidžiamą su manimi laiką bei peržiūrėtus filmus, net jei jie ir amerikanskaja tipo.
Kaip gera turėti Draugų, net jei esi užkietėjęs vienišius nuo mažumės. Užvakar atsiminiau dalį laiko praleisto aerodrome... Ir visada lankiausi ten vasarą... Beveik visada viena. Arba senas geras bunkeris - puiki apmąstymų vieta; kaip ir kaštonas šalia aikštelės. Kaip seniai laipiojau medžiais!!! Turbūt išaugau :D ... Mielaširdingi prisiminimai.
Gal labanaktis. O gal ir ne. :]

Vakar buvo viena malonesnių dienų. Pabūvojau zoologijos sode, atlikau ką reikėjo. Pirmą kart šiais metais maudžiausi ir pirmą kart dalyvavau Bike Show... Truputį nusivyliau, bet iš esmės viskas buvo gerai. Nebloga muzika, smagi kompanija... Och. Viso.

11h. Jau 28'C. Dar nepajutau karščio bangos, bet net neabejoju, kad kai reikės užkilti dviračiu į kalną - nusprogsiu. Šią nakt užmigau apie 3val; nubudau lygiai 8... 5h miego... dar pusė velnio. Kaip ir užpraeitą naktį, sapnavau labai daug, bet atsimenu tik nuotrupas; miestas, dulkės, saulė...Miškas...Nenuoseklumas...Skridau...Nesu tikra, bet atrodo ir užmušiau kažką. Etc.. kam rūpi? Man ne...
Galbūt jau pats laikas atsikvošėti. Vyrai visada buvo ir bus labiau gyvuliai nei moterys. Aš net nepiktai tą sakau, tiesiog tai faktas. Wush wush wush....F.U.A.

Ką vakar veikiau...:
Nuėjau į mokyklą, bet beveik joje nebuvau. Pajamiau P.R. ir kelias valandas blūdijom. Buvo ir G.Š. ir nauja pažįstama įdomiu vardu iš kurio juokėsi M.K. Buvo aptarti 15-16 reikalai. Apsilankėme kadro studijos narės Mildos K. fotografijų parodoje. Netgi 5min.
Su P.R. ir G.Š. nuėjome į dailės mokyklą, pasiėmėme blankus, katruos reiks užpildyt ir dar pridėt popiergaliukų šiokių tokių... Man leido lankyti... LEIDO!
Vėliau palaukėme su G. autobuso [...Ssąsiuvinyje liko vakar dienos suvenyras - kanapės lapas...], tada ji išvyko ir mes nuėjome...sūpynių link... Man jau skaudėjo galvą, kaip ir eilinę karštą vasaros dieną prieš lietų... pasisupau tai dar ir supykino... Namo...namo...namo... judėjom į stotelę... Lietus užklupo...permirkom... Grįžusi gana anksti užmigau...
Šiandien pabudau truputį po 4... Planuoju eiti į mokyklą. Repeticija, auklėtoja, skudurai... Galbūt vėl lis :] iki.

Keista kaip knyga kartais gali paveikti. Pasiilgau tavęs, Kosmonaute. Tavęs ir tavo draugų. Keista ir tai, kad šitaip baisiai man įstrigote. Visi.
/Dalis atsistojo ir išėjo, dalis išprotėjo, o likusi sėdėjo kur sėdėjusi, apsupta skruzdžių ir glostoma pūkų sniego/
Mieloji vešlių antakių garbintoja, mėginsiu sukurti tekstą apie raudoną nagų laką. Man patinka tavo pezesiai. Jie mieli. Labai mergaitiški ir tuo žavingi. Smagus vakaras.
Pasakyti, kad neturi draugų - labai lengva...tik mintis.
Laukiu kelių akimirkų/ valandų/ dienų...
Ach... Dėkui, dėkui, dėkui... Visiems.

Minčių "kas būtų jeigu..." proveržis. Žinau, kad beprasmiška, bet visiems kartais būna... Šią nakt sapnavau kelis sapnus, beveik visus pamenu. Du išskirtinesni.:
1) Aš, Ieva ir Austėja ėjome pievomis, už mūsu žingsniavo suaugęs žmogus neaiškia lytimi... Aš ėmiau dainuoti, baigiau. Pradėjo Ieva. Pajutau jėgą. Austėja pažiūrėjo į ją, į mane, vėl į ją... Bandžiau dainuoti kartu su Iev, bet balsas nuklydo į lankas, užsikosėjau. Austėja nudelbė akis, ji nedainavo. Vaizdas paikeitė taip, lyg kas būtų atitraukęs kamerą nuo jo. Pakilo vėjas. Buvo tamsu kaip ir vakar prieš lietų.
2) Daug žmonių iš mokyklos, mano tėvai, aš... Miškas ir upė (jau antrą kartą ta pati)... Buvo vasara, švietė saulė, bet nenormaliai šalta. Su visais rūbais įbridau į vandenį - iš pradžių iki kelių - pažvelgiau į dešinę; upė tekėjo į niekur. Pasinėriau visa ir leidau srovei nešti mane, bet paskutinę akimirką užsikabinau už betoninės užtvaros, apsisukau ir ta pati upė ėmė kelti mane srove į viršų. Ant kranto mačiau laimingus veidus žmonių iš A klasės; jie šnekučiavosi ir juokėsi... Plaukiau toliau. Pastebėjau intaką, tekantį iš miško tankmės, bet nešantį šiltą srovę... Pati upė buvo ledinė. Pajutau, kad mano veidas dega. Nuo ašarų. Atsidūriau autobuse, visa permirkusi. Priešais stovėjo jaunuolis, toks pat šlapias kaip aš... Kalbėjo, kad atneš rankšluostį, kad bus šilta ir pan... Jo būsena buvo tokia kaip ir mano, jis kalbėjo tik tam, kad kalbėti... Autobusas ėmė judėti miško keliuku. Atsidūrėme saulėtoje atodangoje. Matėsi visas miesats, mus sustabdė pasieniečiai ar koki velniai... Tėtis, atsiradęs kone iš niekur kaip ir puskė Aušra, padavė jam mūsų dokumentus, mums leido eiti toliau. Turėjome judėti, bet aš stovėjau kaip stovėjusi, nes atrodė lyg reiktų pasmerkti save mirčiai. Apžvelgiau visus ir miestą, įkvėpiau... Atsimerkiau jau būdama čia.
Kūną glostė vėjelis atsklidęs pro langą. Lauke švietė saulė ir tebešviečia. Pasivarčiau kurį laiką ir išsiridenau.

P.s. Piešimas prie žmonių - nebe piešimas.

Simbolizmas. Visa ką bedaryčiau - simbolizmas...

Noriu fiziškai, dvasiškai, psichologiškai... Pajausti, patirti, suprasti...

Diena puiki. Nieko netrūksta. Tuštuma po truputį pildėsi nuo pat ryto ir dabar jaučiuosi gerai. 1) 15-16d... 2) Diena užmiestyje... 3) Ramybės jutimas... 4) Beprotiškos fantazijos... 5) Pyktis... 6) F ribos... 7) Vizija... 8) Trauka ir slopinimas...

P.s. iš dailės gavau 9 ^^

Gero miego, žmogai :]

• Beprasmybė - Mirti

Ore tvyro akacijų ir dobilų kvapas.
Nepažįstu ir net nesu mačiusi nė vieno draugo iš sapnų. Išskyrus tuos su kuriais užaugau arba kurie atėjo vėliau.
Mintyse tyvuliuoja drumzlini vandenys. Po galais kaip dabar noriu dingti; išklykti tą jausmą ir suspardyt negyvai... [Nusiskusti plaukus, išsirengt nuoga, persipjauti riešus, šokti nuo tilto...ir šypsotis, šypsotis, šypsotis iki ateis kitas sušiktas būvis...] ...Draugai pakaruokliai iš sapno atrėžė gabalą tiesos apie kurią nieko neišmanau... Psichologai pasakytų "Tau sezoninė depresija"... Chhhhhh.... Meilė išgelbės pasaulį :D

Kančia be teptukų ir drobės.

Dėkui tai, kuri dalinasi skėčiu, puikiu laiku, šypsena, playlist'u...
Tai, kuri atėjo vėliau ir švietė vidiniu džiaugsmu bei skleidė ramybę.
Tai, kuri žino. Ir už tai, kad nenustoja buvusi...
Tai, kuri laukė ir toleruoja išsiblaškymą...
Tam, kuris jaučia ir šildo...
Tiem, kurie spalvina gyvenimą...
Tom dviem, kurios kažkaip vis dar šalia ir nepalieka.

Tiems, kurie visą gyvenimą šalia, net jei retai kada supranta.

Rytoj atsiskaitymas iš š.m. dailės istorijos kurso. Truputį baisu, nes šis tas niekaip neįsikala į galvą; visoki pavadinimai susiję su tam tikromis šalimis arba meninkai ir jų žymiausi kūriniai... Na gerai, Leonardo da Vinci "Paskutinę vakarienę", Mikelandželo "Dovydo skulptūrą", Rafaelio "Madona konestabilė", Boticelli "Veneros gimimas", J. F. Millet "Sėjėjas" arba "Varpų rinkėjos"... (- what na...?) O.K. kažkaip įsidėmėjau, bet visi kiti...OmD! O kur dar Vokietijos ar Nyderlandų dailės mokyklos atstovai; Baroko kryptys ir pam parara ram... waaah!! Kur gebėjimas ĮSIDĖMĖTI, kai jo man TIKRAI REIKIA...

[Ir raitosi iš skausmo tyrlaukiuos, klykia iki beprotybės savo šaižiu balsu. Ir ateina lietus, ateina lietus jau...]

Viso.

Truputis gero poilsio ir Saimonas kaip naujai nulietas gyvis. Pamečiau Corvus...

Trupa lapai vos atitrūkę nuo šakų.
Girgžda žvyras tarp pirštų.
Pučia vėjai iš Pietų ir temsta.
Kas pikta pasirodant pranašautų
- nesimato. Tylu ir gera.
Užsimerkiu, pasineriu į tariamą pilnatvę.
Šešėlis visada šalia.
Šį kartą - prismaugtas.

Gėrio Jumi...
Labos nakties.

Šiandiel labai džiugina Obtest ir Eluveitie. Nepaisant rytinio negalavimo dabar sėdžiu atsigavusi ir rami dėl visko. Saulė ar lietus - nesvarbu. Grait dei!

Iškrito iš galvos

...Nuo trčiadienio gera, iš tiesų, o ne šiap "ai visai nieko"... Po vakar išvis nebežinau kaip žmonės gali apie kitus ką nors sakyti jų nepažnodami, o netgi draugai geba nusišnekėti... Nupiešiu savo emociją ir jeigu gausis taip, kaip įsivaizduoju ar bent atspindės tai, tada įdėsiu čia :] Dėkui žmogams :]

Patalpos tonas linkęs nustatyti mano nuotaiką. Kai aš laiminga - tai yra geras dalykas, o kai atitrūkstu į aną pusę - geriau nelysti, nes grįžt, tai negrįšiu jei nenorėsiu. Niūrumas gali būti užkrečiamas. Ne mano bėdos... Oi kiek daug piktumo.
Mano stiprybė, manau, yra didelė širdis ir emocijos, kurios kartu yra ir silpnybė nes nevisada gebu jas valdyti (tiek juokas, tiek liūdesys iki isterijos)...
Stabilumo semiuosi iš gamtos, vienumos. Pavargstu nuo...trupinių... Egzistenciniai klausimai žudo taigi geriau apie tai nemąstyti. Jei reikėtų išsirinkti sau simbolį, tai pasikasčiau po jais beieškodama tinkamo. Todėl neverta. Ką jau ten, verta, bet mokinuosi būti upe ir plaukti sau tolyn nepaisant stikliukų raižančių dugną...gi nugludinsiu. Kadanors.
Mėgstu pavasarį ir rudenį, nes tai tinkamiausias metas mano fiziniam AŠ, o ir miršta bei atgimsta gamta tuomet...nuostabu! Žiema - gilių apmąstymų ir dideliausių išgyvenimų metas, snūduriuodamas blūdiji sau ir tiek. Vasara - puikus metas daržovėms, bet ne man... Taip, yra DAUGIAU laisvo laiko, daugiau galimybių nuveikti kąnors prasmingo, svarbaus... Daugiau ir net per daug vienumos... Vegetacinis laikotarpis...baisu, oi baisu... Tik šešėliais klaidžioti tada... per karšta...
Juoda splava ne mano, bet ji teikia ramybę: naktis juoda, draugai juodi, moters ženklas juodas, akių vyzdžiai juodi... Juodas humoras - realybės atspindys sarkastiškai... Žavu.
Mėlyna. Sutrypta ir nusmurgusi... - va kur mano spalva. Gili ir neaiški. Štai kur mano vidinis AŠ. Klejonė, beryšybė, visa kas matoma ir nematoma... Laba diena, aš niekas, o kas Jūs?
Taigi atlapoju visus langus ir duris į širdį. Skanaus!

Visvien eisiu kaip ėjusi. Nuo penktadienio kaskart prisiminus Upę pasidaro negera. /Į blogąją pusę... į blogąją... blogąją.../ Tiek to. Nebenoriu į mokyklą. O jeigu... imčiau ir dingčiau, kaip tipelis iš filmo? Ir mirčiau besišypsodama kokioj dykynėj? Hm... Skamba šviesiai.
Vakar pabūvojome Vilniuje, pateisinom viltis, pasivaikščiojome, paisterikavom...hee.. paisterikavau dėl balandžio (nejuokinga), paspoksojau į mažulytį sk8eriuką vis besitėškiantį ant aikštės grindinio... Pamastinėjau... Visiems viskas gerai, bent jau išorėje, tai ir gyvenkim toliau. Labo vakaro, nakties... saldžių sapnų!

Tai diena kai esu kūrybinga, diena kai esu kupina tiek fizinių tiek dvasinių jėgų, diena kai riba nejuntama...

[Mano katinas irgi darydavo man širdies masažą... Aš gyva, o jis mirė. Bet nebeliūdna. Viskas taip kaip turi būti.]

Pasikeitė... Kas? Požiūris? Būsena? ...natūralu, kad žvilgsnis atrodo melagingas... Juk slepiama atšiaurioji dalis; beprasmybė...agresija, silpnumas, skausmai, žiaurumas... O šviesioji - dalis tieos... Juk gera, ar ne? Tvirta... Saugu...ir baisu.
O kas dėl Jūsų? Atleiskite. Tik mėginu gyventi. Tiek tereikia, kad krutėčiau... Sumautas drugelis pataikęs į mėšlo krūvą... Atsiprašau, rimtai, jei net ir nežinau už ką... (už savo netobulumą, žinoma, bet UŽ - KĄ?)... Man svarbu nemažiau nei buvo. Tai kas pasikeitė?

22:19
Dar daugiau patirties mano sodan... Girgžda vartai, einu tolyn miško taku, naikinu juodųjų gėlių šaknis. Jaučiu atgaivą. Gėrį - savo retą svečią. Parašiau dar vieną eilėraštį... Pradėjau dar vieną istoriją, kuri, kaip ir kitos, net neįpusės, nes man nebepatinka. Banalu, beprasmiška, bjauru. Rytoj kadras ir vėluosiu, nes auklėtoja nugriebė mūsus į savo renginį šį bei tą papliurpti. Parašysiu keletą faktų, negaliu išrinkti vieno nes jie visi svarbūs. Ach... Saimonas eina miegoti... Bandys miegoti. Labos nakties.

Mane pakrikštijo narkomane.
Šiap pasimečiau. Labiau nei kadanors anksčiau.
Draugai. Tikri draugai... Buvę, esami, išeinantieji, tie kur grįžta, tie kur bus... Vakar vyko vienintelė šiais metais tikybos pamoka, kuri atnešė man naudos. Prisiverčiau rimtai pamąstyti apie Draugus ir kiek juos pažįstu. Nebūtinai konkrečiom sausom frazėm, bet šiaip; galvojau apie jų elgesį kai kuriose situacijose, apie tai kiek aš juos jaučiu, kiek jie žino mane... Suprantu, kad esmė ne kiekyje, o kokybėje, todėl vertinu savo brangenybes... [nepaisant ultimatumų ir pam param] ...
Šiandien užkalbinau vieną iš ilgai stebėtųjų. Intuicija sako, kad jis protingas, intelektualus ir įdomus tipelis. Nuvesiu jį į kadrą, tikriausiai ten ir liks.
Mano psichinė būsena... naaa... tegul būna taip kaip atrodo :]

Et. Laimės...daug laimės Jumi Mielieji...

Kokia miela niūri diena :]
Corvus ir saldus išdurnėjimas jau nuo vakar, po kuriuo slepias kas kita... A ir meilė, nepavykusi, vykusi ir kitokia... Apsikabinimai... Šypsenos, šypsenos, prisiminimai... MANO dobilų pieva... dar mėnesis Saimonai ir galbūt bus gerai..Tik galbūt.
Pasiilgau... Labai...noriu, nenoriu...noriu... šiluma... Noriu. Sklandau betoniniame pasaulyje, kliedžiu apie gėrį, Keliu keliauju... Kaip padrika, jėz... Lia lia lia lia....

Išdžiūvusioj pievoj stūkso trys balti belangiai bokštai...

O dabar išdaužyčiau visa ką sukūriau, bet tai tik bjaurus, gera nežadantis akimirkos poreikis, kurį išpildžiusi vėliau labai gailėčiausi, todėl valdausi. Gyvatiški, skausmingi jausmai daro trip'ą mano kūne. Scream'ai vėl šliaužioja galvoje. Lipčiau sienomis, bet nesu koks sPIDERmenas ar šiaip sušiktas tarakonas... Juos žmonės traiško... Reikai traiškyti juos pačius, ne tik nacius ar pan., bet visus...
Nupiešiau tuos prakeiktus tris bokštus dykynėj... Turėjo būti pilis, apsupta laukų, rožės, kurios man visai neromantiškos, išblukę debesys... O gavosi ruda plynė su trim sumautais stabarais! Ir mane pagyrė. NEKENČIU KAI GIRIA UŽ MĖŠLĄ...( !!! )... Nemėgstu komplimentų, kurių nenusipelniau.
Peržiūrėjau du filmus, paslampinėjau... Tiek.
A gerai. Gud 4 her! Corvus turbūt jaučiasi klaikaiu nei C :\
Nusikeikčiau, bet nepadeda; Paklausyčiau muzikos, bet nepaveiktų; Padaryčiau ir dar šį tą, bet čia internetas, po galais, ir jis viešas... Skelbtis negalima.
"Bepročiai turi laikytis išvien" ...arba ne... nes juos vienoj krūvoj ir sunaikintų. Eeeet... BLA BLA BLA.

I'm in love with blue sky and fluffy clouds
I'm in love with creapy purple dreams...
I'm in love... I'm fAKin' in love...

Šiandien patyriau tokį jausmą lyg kas būtų į galvą davęs: Atsistojau ir taip apsvaigo galva, kad net nesusivokiau kas vyksta... Svyruoju, juokiuosi, šaukiu mamai, kuri matyt pamanė, jog apsimetu daugiau nei jaučiu tą š... Bet "apsipratusi" išėjau.... nuvinguriavau iki parduotuvės šokolado... Skaniai suėjo ^^
Kadre nebuvau... Šūlioj dvi dienas irgi nesirodžiau... Noriu skristi... ir nenusileisti... Noriu, kad Joms būtų gerai. Visada visada. Ir, kad niekada niekada nežengtų TUO keliu, nes tas kelias = kelio galas.
Jau matyt minėjau, kad gimiau kažkaip ne visai normaliai - sėdimaja į priekį. Tad šita filosofija vadovaujuos ir dabar; rodau gyvenimui pasturgalį, nes, po galais, nesiruošiu pasiduoti... Nebent išprotėsiu (...o tai tikėtina, jei visapusiškai pamesiu savo esybę).

• The Black Heart Procession - The Waiter

Ši daina man pažįstama.
Viso gero.

Saimonas fiziškai nusikalė. Neturi sau vietos. Vėl.
Pripiešė visokiausių brudų, bet patenkinta tuo. Draugai gyvena ir gyvens. Kažkurį šeštadienį vyksiu į Kulautuvą, dar GAL į GADI gegužės 14...
Šiandien noriu keliauti. Betkur, su betkuo... Tik pirmyn, pirmyn, pirmyyynn... Į kelią, į procesą... Debesys, išvis, pats oras mane džiugina... Noriu DAR gėrio...
VISO!