Hey. Seniai bebuvau čia. Laikas išpusto atmintį ir smėliu pripaišo naujų vaizdų, paturbina prisiminimus. Vakar įvyko clash of the titans, tik mano galvoje. Visi žmogučiai kovėsi už savo būvį, kiekvienas toks svarbus ir stiprus in the lady-kakafa-land-queen širdyje. Išlipau iš dėžutės, kuri buvo tokia jauki ir maloni. Dabar skauda, bet tas jausmas, kurį vakar jutau, buvo kur kas stipresnis, nei skaudulys dabar, nors ir truko daug trumpiau. Tikiu, kad Lapei išėjus, jiedu su Mažuoju-Didžiuoju princu liks draugai, nes draugystė neturi nei laiko, nei vietos ribų.
Ačiū, Richard Bach, Frėjai, Mažajam Princui, Lapei ir jos titanams.
Smėlis tik juda, jis niekur nedingsta.
Dėžutė tai jauki, jauki, šilta, šilta iliuzija.
Ir ji dega, dega, dega!
