Kai akys švyti nežinia kodėl

Kai akys švyti nežinia kodėl
Ir saulė šviečia didelėm raidėm
Rašydama PAVASARIS
Ir antraštė ant pirmo lapo tavo 
Nieko rimto nepasako...
Ir va prašau.

Žiauriai gerai kai viskas atgimsta! :D

Crossing the line

Draugas. 
Pažintis.
Meilė.
Vynas.
Darbas.
Pinigai.
Laikas.
Turinys kur?
O tuštuma.
Pasitikėjimas.
Klausimas.
Vamždžiai kur praplyšo ir teka.
Bala. Bala. Bala.
Vitaminas B ir jo stoka.
Meile?
Noriu namo.
Kur jūs. Kur.
Visada į kalną net kai slidu ir purvas tarpupirščiuos.
Visada žemyn su išmokta pamoka.
Plaučiai pajuodo.
Labai nyku.
Kodėl tyla, o ne balsas?
Kaip nuvažiuoti ant stogo?
Kas pas tave gero?
Grįšiu. Gal. Nežinau.
Mėtinė cigaretė ir tas tamsus geliantis padaras gerklėje, krūtinėje, pirštų galiukuose.
Simona, o kodėl tu nieko nedarai?
Pabandžius ir negavus norimo rezultato reikia bandyti dar.
O tavo savigaila niekur neveda.
O aš nenoriu kvėpuoti.
Ir nebenoriu zefyrų.
Noriu skristi.
Tapti muzika.
Išsitaškyti ratilais baloj.
Nebeverkti. 
Nebenykti.
Negatyvas tavo lūpose.
Gaivaus oro gūsio prieš užmiegant.
Sapnuoti tik geras tetas ir dėdes.