2016 m. birželio 30 d., ketvirtadienis

Keistenybės santykių fronte

Santykiai tarp dviejų žmonių, tai kaip susitikti dviems skirtingoms galaktikoms. Truputis šurmulio ir netvarkos arba kitokios tvarkos. Iš pradžių glaustaisi,  apžiūri aplinką, uostai ir pasąmonė supranta tas slaptas negirdimas kalbas...
Keista kas?
Į mano galaktiką invade'ino kita. Labai švelniai, nors ir netikėtai. Sėkmingai pažindiname savo pasaulėlius- be jokios agresijos vienas kito požiūriams. Vyksta daug bendravimo, bendradarbiavimo, pagarbos, įsiklausymo. Graži keistenybė.
Šios dvi galaktikos susitiko su patirtimis, nuovoka kaip elgtis ar nesielgti tam tikrais momentais. Abi laisvos ir nepriklausomos.
Linkiu visiems klausytis ir išgirsti. Kalbėdami mes tekartojame ką jau išmokome, norėdami išmokti kažką naujo mes turime klausytis kažko naujo.
Nebent jau viską žinome ir mokytis nebereikia, tai tada labai liūdna, nes kvepia laidotuvėmis :D
Geros popietės ir polėkio, trupiniai!

2016 m. birželio 12 d., sekmadienis

Pradžia gyvenimo šurmulyje

Keliaudama gyvenimu prisisvajojau apie ateitį; tokią šviesią ir turtingą, turiningą ir prasmingą...
Tai kaip gyvenau iki dabar buvo kliedėjimas, naivumas, draugų ir šiaip pakeleivių įtaka. Merdėjau ir mirkau savo fantazijose.
Svajonė turi tapti tikslu, kurio link palaipsniui judi. Buvau sustabarėjusi. Suvokiau, kad ilgai nedariau nieko vardan savęs šiandien, kad rytojus būtų toks kokį turiu savo vizijoje. Žingsnelis po žingsnelio. Palengva. Ir daug kartų skaudžiai krentant į savas duobes ar atsimušant į komfortabilumo sienomis apsigaubusias personas. Tam reikia DAUG kantrybės. Viltis irgi pakeliui, o jos niekad nestigo, net tamsiausiais periodais.
Šiandienos mintis:
"Bermudose dingo daug žmonių. Dar daugiau jų dingo komforto zonose."
Gal man, kaip ne rašytojai ir sunku dėstyti mintis, bet turiu matomą kibirą gėrio ir galiu papasakoti kur yra šaltinis!
Tas kažkas, kuris kadanors skaitys tai, skiriu tai tau. Tu nekaltas dėl to kaip gyvenai iki šiol (ypač jei esi studenčioks ar vos mokyklą baigti spėjai), bet esi atsakingas už tai kaip gyvensi ateityje. Tai, kas įvyks nuo dabar, yra tik tavo pasirinkimų ir tik tavo sprendimų rezultatas. Įrankių kaip perlipti komforto zonos sienas yra. Kaip numinti kelią į savo ganyklą irgi yra. Kantrybės tau. Galvok ką galvoji. Svajok. Judėk į priekį.
Linkiu duobėto kelio (patirties).
Atmink, kad niekas negimė su aukso marškiniais. Nurašyti viską sėkmei tėra komforto pataluose įsitaisiusiųjų išmislas.
Aš tavimi tikiu. Ir mudu dar nepažįstami, bet tikiu greitai susitiksime.
Tavo ir tau - Ryžikas.

2016 m. kovo 23 d., trečiadienis

Kai akys švyti nežinia kodėl

Kai akys švyti nežinia kodėl
Ir saulė šviečia didelėm raidėm
Rašydama PAVASARIS
Ir antraštė ant pirmo lapo tavo 
Nieko rimto nepasako...
Ir va prašau.

Žiauriai gerai kai viskas atgimsta! :D

2016 m. kovo 11 d., penktadienis

Crossing the line

Draugas. 
Pažintis.
Meilė.
Vynas.
Darbas.
Pinigai.
Laikas.
Turinys kur?
O tuštuma.
Pasitikėjimas.
Klausimas.
Vamždžiai kur praplyšo ir teka.
Bala. Bala. Bala.
Vitaminas B ir jo stoka.
Meile?
Noriu namo.
Kur jūs. Kur.
Visada į kalną net kai slidu ir purvas tarpupirščiuos.
Visada žemyn su išmokta pamoka.
Plaučiai pajuodo.
Labai nyku.
Kodėl tyla, o ne balsas?
Kaip nuvažiuoti ant stogo?
Kas pas tave gero?
Grįšiu. Gal. Nežinau.
Mėtinė cigaretė ir tas tamsus geliantis padaras gerklėje, krūtinėje, pirštų galiukuose.
Simona, o kodėl tu nieko nedarai?
Pabandžius ir negavus norimo rezultato reikia bandyti dar.
O tavo savigaila niekur neveda.
O aš nenoriu kvėpuoti.
Ir nebenoriu zefyrų.
Noriu skristi.
Tapti muzika.
Išsitaškyti ratilais baloj.
Nebeverkti. 
Nebenykti.
Negatyvas tavo lūpose.
Gaivaus oro gūsio prieš užmiegant.
Sapnuoti tik geras tetas ir dėdes.

2015 m. balandžio 11 d., šeštadienis

Dėžutė

Hey. Seniai bebuvau čia. Laikas išpusto atmintį ir smėliu pripaišo naujų vaizdų, paturbina prisiminimus. Vakar įvyko clash of the titans, tik mano galvoje. Visi žmogučiai kovėsi už savo būvį, kiekvienas toks svarbus ir stiprus in the lady-kakafa-land-queen širdyje. Išlipau iš dėžutės, kuri buvo tokia jauki ir maloni. Dabar skauda, bet tas jausmas, kurį vakar jutau, buvo kur kas stipresnis, nei skaudulys dabar, nors ir  truko daug trumpiau. Tikiu, kad Lapei išėjus, jiedu su Mažuoju-Didžiuoju princu liks draugai, nes draugystė neturi nei laiko, nei vietos ribų. 
Ačiū, Richard Bach, Frėjai, Mažajam Princui, Lapei ir jos titanams. 
Smėlis tik juda, jis niekur nedingsta.
Dėžutė tai jauki, jauki, šilta, šilta iliuzija. 
Ir ji dega, dega, dega!

2014 m. birželio 15 d., sekmadienis

Kitaip

Mažas mažiukas susikoncentravo į kitokią laisvę. Ne tą laisvę, kur "neaiškink kaip, kiek, kada ir ką man daryti", o į tą, kur "Darau KĄ noriu, KAIP noriu, KIEK noriu ir KADA noriu".
Galime tiek kiek norime, keliaujame į tikslus. 

2013 m. spalio 21 d., pirmadienis

Remontas

Maži pašnekesiai išsivystė į senų dalykų atgimimą. Jie miegojo, tūnojo ir buvo slopinami, bet vėl kvėpuoja. Gal čia tokia situacija, kurią senoviniai žmonės įvardijo kaip sielų trauką ir neišskiriamumą.
O dabar vakaras. Saimonas po baisiai nenaudingo pusdienio išrūko daryti gerų dalykų. Vėl tapiau, buvo draugai šalia ir nors poros trūko, bet juos pamatysiu anksčiau ar vėliau. Ar vėliau :)
Eskizai eskizai eskizai :) turiu truputį rytdienai.
Labai sunku viską derinti. Pavaargau plėšytis, visi nepatenkinti, nei vieni nežino ką tai reiškia. Arba pamiršo. Turbūt pamiršo.

O aš tep-lep savo kliedesiuos braidau ir nežinau kur dingti.
Neleidžiu subrinkti mintims, kad būtų valgomos.
Ramu. Šiuo metu. Tikriausiai dėl tų  dviejų šyzoidų.
Ai laik mai frendsss :)