Maži pašnekesiai išsivystė į senų dalykų atgimimą. Jie miegojo, tūnojo ir buvo slopinami, bet vėl kvėpuoja. Gal čia tokia situacija, kurią senoviniai žmonės įvardijo kaip sielų trauką ir neišskiriamumą.
O dabar vakaras. Saimonas po baisiai nenaudingo pusdienio išrūko daryti gerų dalykų. Vėl tapiau, buvo draugai šalia ir nors poros trūko, bet juos pamatysiu anksčiau ar vėliau. Ar vėliau :)
Eskizai eskizai eskizai :) turiu truputį rytdienai.
Labai sunku viską derinti. Pavaargau plėšytis, visi nepatenkinti, nei vieni nežino ką tai reiškia. Arba pamiršo. Turbūt pamiršo.
O aš tep-lep savo kliedesiuos braidau ir nežinau kur dingti.
Neleidžiu subrinkti mintims, kad būtų valgomos.
Ramu. Šiuo metu. Tikriausiai dėl tų dviejų šyzoidų.
Ai laik mai frendsss :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą