HAU!
Vėl Alytus. Diena apniukusi. Noriu savo muzikos.
Šiąnakt miegojau šūdinai.
Labai smagus dalykas: stebėti besiartinančią audrą - žaibai, vėjas, lietaus lašnojimas į veidą...mMm...
MU-ZI-KOS!!!
Tprrr...Laukiu rytojaus. Galbūt šio to tikiuosi... :] ...
Ta prakeikta knyga kursto jau ir taip didelį norą keliauti...kai būsiu pilnai už save atsakinga, susimesiu "manatkes" į kašiką, susgriebsiu visas santaupas ir mausiu į kelią..taip.. ^^ ..

Iškyla atidėta.
Rytoj choras - repeticija.
Skaityti "Atskalūno laiškai" jau baigiau...Dabar užsiimu su Džeko Keruako "Kelyje" - sunkiai einasi, bet stengiuosi :]
...kad tik nelytų...
Vakar pasibuvau su Ieva.
Vakare vėl buvo negera, bet susiėmiau.
Atrodo tik tiek...
iki

Yellow! Vat šis vakaras tiesiog nuostabus. Dar diena nepraėjo, bet tikiuosi niekas nepasikeis, bent jau į blogąją pusę.
Vakar naktį diagnozavau sau isteriją (kaži ar tai diagnozuojama...??...). Užsikūkčiojau iki tiek, kad vos kvėpavau, ašaromis permirko pagalvės užvalkalas...-o kodėl tai aš nežinau. Bet prieš tai žiūrėjau į niekur...bereikšmiškai spoksojau kiaurai tamsą.
Man liūdna, bent jau buvo...nors ir dabar kažkaip keistai jaučiuosi, bet tikrai geriau. Daug geriau nei vakar.

...šiandien KADRE Režisierė pasakė, kad kadanors nebevirkausiu ir tiesiog žliaugsiu geromis emocijomis (sakė nevisai taip bet esmė ta...). O mūsų pokalbis vyks kitą kartą...

Užduotis buvo patapti gyvūnėliu ir stebėti savo šeimininką - maniškis buvo Vaidutis. Jis tiesiog šaunuolis! - matė, kad esu kažkoks gyvūnas katiniškais bruožais (neįvardijo, bet nesvarbu...jis matė :] ) ...o aš buvau slibinas ( taip, nesusiprotėjau, kad tai mitologinė būtybė) tokio charakterio kaip katinas.
....katinai...katinai....katinai...
...
KADRAS baigėsi...su Pūkiu kadangi baigėsi pykčiai tai linksmai praleidome laiką Antruose Namuose. Susipažinome su trenktoka moteriške, kuri vėliau nusigėrusi aiškino, kad ją apvogė...
Dar su pora vaikinukų, kurie patom dingo - išlėkė lošti pūlo...
Ptraukėme namo, kur dabar ir sėdžiu...truputį padėjau mamai ruošti užkandėles. Ji ir Paulius (mano brolis) rytoj prie Dubysos važiuos. Plauks baidarėmis, grįš tik poryt...
Liksiu su tėčiu. Darysim tortilijas :] ...į vakarą su Ievu eisva pasikultūrinti :]
Diena nusimato nebloga.
Tai jau eisiu :] - ČIAO!

Mama keistai regavo į tai, kad youtube spoksojau į kažkokios pamišusios mergos klipą " punk/metal guys" ...rimtai...gal ir lievai, nes šiaip man nįdomu...
"Man nieko jei tu domiesi, bet jei įsitrauksi į TAI, tai aš netoleruosiu, man jie nepatrinka"...juokinga ir liūdna vienu metu...mama...man skauda viduje... Šneki tokius dalykus...žinau, kd tavęs nepažįstu, bet tu irgi...nepažįsti mano esybės...
Gal esu silpna emociškai., na, ne gal, o tikrų tikriausiai, bet turiu tuos prakeiktus ragus...užsisspyrimą...nenorą pasiduoti Tu to nematai...tik tą LIEVĄJĄ pusę...einu...wsio...

Galbūt kava veikia - nenoriu miegoti.
Truputį liūdna dėl kažko...ir gera, nes turiu JĄ - o ji manė, kad dėl drugelių... Bandau nuolat jai aiškinti kokią svarbią vietą užima. Bergždžiai? - ne...nemanau. Supranta. Gilumoje ji supranta.

Per lietų išėjau pasivaikščioti, bent jau broliui taip sakiau, bet jau žinojau kur eisiu.
Ant bunkerio bokštelio prasėdėjau nežinau - pusvalandį...valandą...? .........klausiau muzikos...nebeklausiau...vėl klausiau. Skėčiu gyniausi nuo lietaus ir nuo vėjo. Stebėjau besimainantį miestą - tai skęstantį saulėje, tai pilką, sulietą lietaus...metu vienu net atrodė, kad matau tą TOBULĄJĮ miestą iš sapno...kurio nekenčiu...man nuo jo negera ir aš nuo jo atokiai laikausi...stengiuosi, bet jis mane vejasi...
Taigi vėl ėmė krapnoti. Slinkau namo...jau rankos šalo.

Skaitau "Atskalūno laiškai"...liko dar apie 30-40 puslapių...

Velnias...noriu miegoti...neužmigsiu...kokia kvaiša...juk žinojau, kad man kavos negalima...mi mi mi mi mi mi...:D .JO. man vis dar negera. Bet ne dėl liūdnų dalykų. Ne šį kart.

iki.

Dobilai...- jie neiškrenta man iš galvos :]

Kodėl negeliu išsitėkšti ant žemės kaip lietus?..

Esu Alytuje. Matau kaip puskė vartosi lovoje per miegus....
Vakar teta klausė kada pas juos atvažiuosiu, - juk reikės turguje dirbti :] . Būsiu turginė - tokia pati, kurių maža būdama nemėgau..bet kas man - užsidirbsiu šiek tiek ir dar tetai padėsiu.
...daržas užknisa...
Noriu į Vilnių, noriu pas senelius į Rumšiškes, noriu namo į Kauną...Noriu nenorėti...nes tai irgi užknisa...O KAS TAVĘS NEUŽKNISA? -paklaustų Pūkis...
o ką aš atsakyčiau?...nežinau...
Va ko tikrai noriu : MUZIKOS...mMm...

Vakar buvau apipilta komplimentais - žmogeliukai, baikite - tai gražu, miela ir pam param, bet kažkaip įpareigoja...Nenoriu, nors tikrai malonu girdėti kaip liaupsina mano balsą (jis niekuo neįpatingas - tik švarus...), pranašauja ateitį radijo stotyse ir televizijoje... Saimonas tik gūžiasi...slepiasi po savo kudlom...raudonuoja...ašarą braukia iš gėdos...
SIMOOo...kuklioji mergaitė...
Eik iš čia. Viso gero.

Šį kartą mano nuotaika tamsiai žalia - kaip gūdus miškas. Bet žaliuojantis.
...O kaikurios dainos tikrai psichozę šaukia...
Vaje...tas bukas spoksojimas į dangų...tą pilkumo ir zydrymės tobulybė...ir Ievus...dar vienas gamtos stebuklas...
Šalia jos - viskas kitaip...
Mes buvome vandenyje - mintimis...

O dabar - atgal į realybę - rytoj rašau matematiką. Mokytoja manimi tiki, sako, kad išlaikysiu. Tikiuosi.

Labanaktis.

Kaip tyčia winampas vėl groja "dovanok man akivarus"...woohoo! - Cranberries - zombie...

Vakar vykęs lietuvių egzaminas šiandien atrodo lyg niekas. O smagu nebuvo nė kiek. Per pertrauką sustreikavo skrandis - džiugu, kad neatpyliau ir taip menko jo turinio.Pakeliui į maximą, esančią gatvėje tarp Karaliaus Mindaugo ir Laisvės alėjos, man bemosikuojant rankomis ir kažką, savo net pačiai ne visada suprantama kalba, pasakojau Ievui, bet staiga...-...DU BALANDŽIAI- ŠAST ŠAST SPARNAIS, SAIMONAS - KAD RĖKIA, KAD RĖKIA....:D...Juokinga. Dabar. Vakar - nebuvo.Bet štai jų sukeltas šokas padėjo atsipeikėti...Manau, kad viskas bus OKEY...beliko matematika ir kalbėjimas - pastarojo visiškai nelaukiu.

Grįžinėdama namo pamačiau pūkus sklandančius ore...jie atrodė kaip sniegas...Apie 6h išėjau į botkę. Su Pūkotuku praleidome apie 2-3 valandas...Nustebino mane jos nepraktiškumas: atėjo mat su ilgu sijonu ir dar tvoros nesugeba pati perlipti :D...Kapojosi uodės...varlės kvarkė tvenkinyje, ten pat ir ūdrą matėme...ji raškė lapus nuo kranto ir vis plukdė juos kažkur...Nepamenu kaip diena baigėsi...

Šiandien pamokos buvo sutrumpintos, jei išvis tą laiko stumimą buvo galima vadinti pamokomis...
Nenorėjau grįžti namo, tad nubindzenau į laisvę su Pūkiu, pasisupau, judėjome toliau.
Abi užsiožiavome...trumpam išsiskyrėme...tada ji atėjo į Antranamį. (O aš jau maniau, kad pabūsiu viena...)
Kol gėriau arbatą ji valgė ledus. Baigusios patraukėme pilies link. Austėja norėjo į Mažąją Indiją, o aš - dar pasisupti.
...pabūvojome parduotuvėje ir slinkome toliau...
Supimasis buvo tarsi palaima kol Pūkis nepradėjo suptis :D ...ji ištaškė pusę balos, esančios po jos sūpynėmis, vandens ant manęs ...
Šiaip daug rėkaliojau..: "I'm free!!! .... Wiii!!!........I'm crazy!!!!"....nusprendžiau, kad niekada nebūsiu per daug suaugusi būti vaiku...
Vėliau pagulėjome ant žolės...atėjo laikas eiti į stotelę...
...BET...-kartais tas BET - tooks žavus ^^ -...nubėgome į daubą prie pilies, kur žolėje sėdėjo būrelis kadriečių...Užsukome, žinoma, tik pasisveikinti...nesigavo tik pasisveikinti - mūsų nepaleido :)...taigi pasėdėjome ten pusantros valandos...kas traukė dūmą, kas gurkšnojo alutį, kas skaitė knygą apie chiromantiją...buvo ir dainuojančių...
Pamąsčiau, jau gan senokai, kad jei bandysiu rūkyti tai ne kokį šūdą...
Aš ir Solvita buvome sutapatintos su hipėmis...:)
Buvo smagu...
Jau norėjau sakyti, kad diena praėjo gerai...nuotaika buvo pasitaisiusi...bet diena dar nesibaigė...gavau katik rėkti...maunu nuo pc..

Nemėgstu iš ryto pramerkusi akis pro langą matyti apniukusį dangų, girdėti kaip lietaus lašai barbena į skardinę palangę...- tai negerai nuteikia. Jau geriau kai audra atslenka netikėtai - pavyzdžiui saulėtos dienos popietę, kai sėdi pievoje ir kapoji ledus su draugėmis ar vidury miesto (zoologijos sode) besisupant sūpynėse...

"Mažoji kvaiša, kuri vis dar tiki pasakomis...kaip sunku tai pripažinti, bet kaip ten sakoma - pripažinimas to, kas esama, tai jau žingsnis į tobulybę..bla bla..niekam neįdomu.
Negana to, kad tikiu tom nesamonėm, tai dar ir kuriu jas. Jei ne mintyse tai ant popieriaus...kad ir į senas biologijos pratybas...

Jau pusė svieto žino, kad esu žliumba. Gal jau pats laikas tvarkytis su savo jausmais ir emocijomis, vidine būsena...
"....pasisodinki ant rankų mažą dviragį padarą, jo juodose akyse vėl tas pats blizgesys"...nesamonė... Diena turėjo būti kitokia, bet kita vertus ji buvo tokia, kokia turėjo būti...Buvo šūdina...Taip. Šūdina. nenuveikiau nieko rimto ir prasmingo.
Nusivyliau drauge, jau ne pirmą kartą...Gal per gerai apie ją mastau...tfu ant jos ir tfu ant manęs už tai. kad taip kalbu...
Vėl noriu prasmegti arba atsijungti kuriam laikui. Neatsikratau minčių apie atminties praradimą - švaraus proto likučiai būtų neblogai...
O gal tai per daug pesimistiška...juk neįvyko jokios tragedijos...taip...atrodo vėl susireikšminu irvisa tai, kas man darosi, nieko nereiškia...uf...dabar eisiu valgyti daug saldainių... Tikiuosi jų užteks, kad organizmas pagamintų laimės hormonų...

...kas man darosi? Juk juokiausi, šypsojausi, viskas buvo gerai...net savigailą buvau pamiršusi. o dabar tik tuo ir užsiimu...
Tikiuosi tai laikina, nes man negera..."

Tai parašiau vakar savo telefone...grįžusi iš miesto atsiguliau į lovą ir taip nuo 17,30 iki 23,30 pragulėjau beklausydama muzikos ir verkšlendama. Na paskutinis pusvalandis buvo kiek geresnis, nes susivokiau kokią dramą darau iš nieko...net šypsotis pradėjau, vėliau ir dainuoti...

Diena baiginėjosi. Šilto vandens likučiais nuprausiau savo veidą ir išvargusį nuo nieko neveikimo kūną...Grįžau į lovą...užmigau neįtikėtinai greitai...

Saimonas šiandien pratrūko. Pratrūko verkti, nes sulaikė agresiją.
Gerai turėti muzikos su savimi. Galiu tik dar kartą už ją padėkoti - ačiū Ievau :)

Vakar turėjome klausytis dainuojamosios poezijos, atrodė, kad net lietus nuo to neatbaidys, bet susivokėme, jog mums per brangu. Buvome šlapios (skėtis neatliko savo funkcijos), piktos ir nusprendėme Antranamyje išlenkti po puodelį arbatos.
Pirmą kartą po daug laiko užvalgiau keptos duonos... :D ...daugiau nebenoriu.
Dėkoju Ievau už vakarą.

...Rytoj kadras... Myliu tą vietą. ...viso gero.