Vakar krito pats nuostabiausias sniegas šią žiemą; man į plaukus, akis, sielą...
TEN - jau paskutinis. Prasideda atotirpis. Saulė, nors ir išblukusi, šviečia vis skaisčiau. Atrodo, kad girdžiu vandens čiurlenimą, bet tai tik atsiminimas... Melodija staugia vėju...
Kiautas tenpat, kur buvo pradžioje - ant smėlio, glostomo aršių jūros bangų.
***
Išplėšk tą šlikštynę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą