Visvien eisiu kaip ėjusi. Nuo penktadienio kaskart prisiminus Upę pasidaro negera. /Į blogąją pusę... į blogąją... blogąją.../ Tiek to. Nebenoriu į mokyklą. O jeigu... imčiau ir dingčiau, kaip tipelis iš filmo? Ir mirčiau besišypsodama kokioj dykynėj? Hm... Skamba šviesiai.
Vakar pabūvojome Vilniuje, pateisinom viltis, pasivaikščiojome, paisterikavom...hee.. paisterikavau dėl balandžio (nejuokinga), paspoksojau į mažulytį sk8eriuką vis besitėškiantį ant aikštės grindinio... Pamastinėjau... Visiems viskas gerai, bent jau išorėje, tai ir gyvenkim toliau. Labo vakaro, nakties... saldžių sapnų!