Protect me from what I want.

Spalvomis dangstosi juodulys. Apkvaitęs nuo jausmų, nuo beprasmybės tvaiko.
/Išeikite. Visi. Kad nereikėtų pačiai to daryti./

Bijau, kad kažkam skauda (jei ne - tai skaudės) labiau nei man. Bijau, kad kažkas nori daugiau nei gali gauti.
Tiek baimių.

Dabar žinau, jog meilės, nors ir surūdijusios, bet visvien palieka kaži ką tokio, kas neduoda ramybės. Ne pėdsakai, o pirštų antspaudai jie. Jie visi. Iškeliavę kas sau.

Penktadienį po dailės atslūgo laimės hormonai, katrie buvo užplūdę tapant žolynus, debesis, laukus... Kadre sėdėjau paniurusi ir niurzgėjau. Upė pasakė, kad šūlioj pasieniais vaikštau, išėjusi iš veido tokia ir nėra manęs tokios, kokią Ji mane mato per Jos užsiėmimus.
Gavom užduotį.
Apie tai, ką konkrečiai man sakė - pakalbėsim kai bus laiko.

Patom pavoliojom durnių (tiesiogine prasme) Ž.V. Atseit turėjom kažkur eiti, bet kaip visada... Šūds. Viena dingo. Atsirado kažkokių nematytų mergų, pasidarė keista, tada jau išėjau ir aš.
Pasivaikščiojau lietuje mąstydama apie P man sakomus dalykus... Ėjau pirkt A2 form. lapo, bet buvo uždaryta. PAkeliui stabtelėjau prie street dancer'ių... Atrodo, kad mano šokis turėtų būti panašus į matytųjų. Gal tik plastiškesnis ir moteriškas labiau :>

Grižtant namo užėjo psichozė (balsingas ir išraiškingas, keturis kart pakartotas "noriu mirti"). Jau namie, po vilnijančia karšto dušo srove išžliumbiau ką man prikrovė P per pokalbį telefonu.
Vėliau, jau dėl R, aplankė džiugesys nenusakomas. Ačiū begaloi Jai.

Šeštadienis. nubudusi ėmiausi pyrago ruošimo, bet ma sako: varom pas senelius. Taigi išvykom į Rumšiškes. Močiutė pabėdavojo apie mano alpimus ir meiles, pavalgydino ir išleido atgal į Kauną. Po kurio laiko inšėjau šventę švęst ;D
Pamenu J: "-Žmonės keičiasi"
Pamenu P.R. - tokia Viii ;D
Pamenu Prrr! - tokį konkrečiai dėl kažko besikremtantį ir tai darantį iki dabar.
Pamenu L.J. - tokį tyrą kaip salota :D
Ir naują pažįstamą iš Rumšiškių. Plaukena jis (abiem prasmėm).

Buvo linksma. Čia lyg dar kažkas organizuojasi :] Gal pagaliau pabalsuosiu.

Vakar nieko per daug - namų darbai, šis tas to, šis tas ano...

Šiandien nieko neatsimenu. :\ :\ Atsimenu. Prrr!
Sąžine... ČIAUPK ŽABTUS!

Ak, gero laiko, mielieji.

Interpol! - naujas mano atradimas. Pusė velnio klausosi. Matau viziją kaip vairuoju smėlio spalvos furgoną, šalia sėdi šuo vardu Bobas ir skamba Interpol kūriniai.
Šiandien nualpau. Toks keistas jausmas - viskas išplaukia, išblunka, nutolsta ir...tamsa. Manau teks padraugauti su daktarais. Gal net psichologais ar psichiatrais, nes gali būti, kad tai ne dėl žemo spaudimo, o dėl psichinės būklės. Bet ko gero ne, nes nepaisant Upe plukdomo Šūdo Saimonas visvien jaučiasi gerai.
Parašiau du eilėraščius. Vienas jų gimė vakar ir skirtas, mano piktajam vaikui:

Ribos nėra,
Ji - tiktai vienetas statinėj.
Esybėj švokščia
Melagingi padavimai.
Išgerk mane,
O angele brangus, Liuciferi,
Sugauk, nurenki mano veidus
Veidrody, iškrypėli.
Pakloti laiką - viena,
Šliaužioti jame - kas kita.
Vagotos dirvos
Ariamos per laiko kilpą.
Vedžioti sniegenas
Po dykumą - net gaila.
Galvoti - viena,
O daryti - kita.
Staiga išvydau
Nenusakomo baltumo tiltą.
Velnieni, angele brangus, (bikoz of that reason)
Liuciferi,
Įmynei pėdsaką
- ndrįsk tiesiog išnykti.

Še tau ir odė blogiui garbinti. Muhahaha :1 Shit.
O antras "kūrinys", net nėra eilėraštis. Tai - padrikų minčių samplaika:

Aš išeisiu sutema
Grįšiu ugnimi
Kary, kiekvienas sugeba
Daryti kas nematoma akim
Su šypsena
Ar liūdesiu
Pasveikinti praeivį
Palikti pėdsaką
Sielos dėžutėj
Lėkioti garvežiu
Tamsoj pabūti

BASTA(RD)!

Obuolių pyrago belaukiant

Mąstinėju apie pastarąjį metą. Būsenas, jausmus, žodžius. Tylą.
Penktadienį nutapiau gražų vaizdą. Vėl simbolika. Dabar atsiminiau tamstos Kirmilo klausimą "Ar tiesa, kad pagal piešinį galima nustatyti piešusio nuotaiką?". Taip, tiesa, tamst. Beje, buvote puikus pašnekovas.
Šeštadienį vyko pirmasis kadrinių užsiėmimas. Pabuvau buhaltere. Vėliau užduotį gavau: atsiminti ir įvardyti vasaros faktą, kuris suglumino bei galėjo jo visai nebūti. Niekas neatėjo į galvą. Atsiminimų daug, bet nepamenu nė vieno dalyko, kuris geriau būtų neįvykes. Išvis, tikriausiai būta geriausios vasaros per mano trumpą egzistenciją.
Tą patį šeštadienį su savo piktąja šutve, darančia man labai blogą įtaką buvau kine, vėliau kažkur kitur...
Sekmadienis. Vakar. Oj. Rumšiškės, bažnyčia, katroj taip ir nepabuvau ilgiau nei dvi minutes, didelis rožinis saldainis, žalias gaidelis, saulytė... Vėliau grįžom pas mačiutį ir dengėm stalą. Gerai, kad ji neklausinėjo apie jį...
Su Laura net nepakalbėjom. Galbūt nebuvo reikalo. Tutiš papasakojo apie GTA, savo maximos stiklo rutuliukus bei iš lego statomą kraną. Jis kietas. Visada man patiko labaiu nei kiti jo šeimos nariai.
Vėliau prisijungiau prie baisiosios šutvės. Mane gražiai pasitiko :D
Laikas smagiai praėjo. Ačiū jiems :]
Šiandien vyko pamokos. Rytoj nenoriu pamokų. Galbūt sprogdinsiu žadėtąjį paraką mokykloje :D
Ak tie žodžiai...
Jie suriša, jie atriša...
Linkiu jais be reikalo nesimėtyti.