Sapnavau, kad vyras sako "pažiūrėk, jau dvylika"; atsimerkiu, pasižiūriu į telefoną - 07:12 2010 spalio 12 - pašiurpau. Visą dieną maniau, kad kažkas įvyks. Gal jau įvyko. Pokalbiavau su Ramybe. Mačiau vaivorykštę. Pasakiau sau šį tą. Esu viena namie. Radau žmogelį.
Aš linkusi persekioti, linkusi pabrėžti savo neapibrėžtą asmenį, linkusi į tamsą. Pagalvojau, kad galiu apibūdinti save dviem žodžiais: drovi išsišokėlė.
Nepaisant to, kad nemėgstu susireikšminti, būti dėmesio centre ir pan - lendu kur nereikia, kišu tą AŠ ir vaidenuosi nebūtuose dalykuose. Prisigalvoji ir kliedi. Pasimeti. Ieškai, randi, išeini ir išėjęs grįžti, bet jau iš kito kampo.
Ar aš ką suprantu? - nė velnio.
Ar kaži ką galiu? - o gi viską!
Didelės kalbos - maži darbai. Baltarankių armija. Eina nachui.