Galbūt jau laikas.
"...Please forgive me for the sorrow
For leaving you in fear..." ---skamba kažkąda mėgta muzika. Pastaru metu mažai ko beklausau. Sergu. Nežinau ar tai pats gražiausias įrašas kaip po šitiek laiko.
Pasiilgau Jų. Daug labiau negu betkada.
Galiu galbūt kažką papasakoti. Pvz kokia aš narkomanė, kaip tempiu paskui save kitus ar panašiai, bet šitą istoriją geriau žino Katinas. Nu gal furija. Da.
Turiu mylimą žmogų. Mylintnį. Iš pat pradžių galvojau, kad tai labai skubota, bet tas gėris viduje... gali būti tik meilė :] Ir tai aplinka mato.
Dabar galiu drąsiai sakyti, kad yra net du žmonės, kuriems aš TIKRAI svarbi.
God bless them :D :*
Kalėdos buvo kalėdos, o kalendoriniai nauji - puikūūčiai :]]]]
O. Atsiminiau. Iki nelemtosios gimimo liko apytiksliai 6,5 paros :] kūūl. kūl. Rimtai. Bet koks skirtumas, visvien visi pasižadėjimaisi nuplaukė į kanalizaciją.
Lūpos, rankos, kojos, blusos. Šiaip tai užkniso. Visi užkniso. Aš užsiknisus. Ir atsiknisiu. Išsiknisiu. Taip. :D
Pasiilgau ir savo vyšniųųų :\
Gero vakaro nelinkėsiu. Jis geras toks, koks yra, nes visokių reikia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą