Kartais tiesiog nuostabu būti kažkur kitur mintimis. Išeiti nepajudėjus iš vietos. Jausti tai, ko nejaučia tavo paties fizika. Tu sėdi prie ekrano, maigai mygtukus, galvoji sluoksniais, o mintys neša kažkur į galimybes. Jaučiuosi lyg tripas būtų vakar įvykęs. Nors ir buvo. Labai puikus nuostabus gamtos pamylėjimas su mieliausiais, bet ne haliucinuotasis. Dar įvyko kariavimas su sąmone ir pasąmone. Paralyžiaus pauostymas. Nuostabu išties. 
Noriu lyžtelti tai ką matau mintyse. Išliuobti ką užuodžiu ir sukramtyti ledo gabaliukus. Kiau kiau kiau :) išėjau.