Taupom taupom. Džiaugiamės dėl jo laimės en staf en staf..
Šiąnakt buvo dar vienas mielas pasisėdėjimas su balkono sesijos draugais ir pato apsilankymas pas senus naujus draugus. Tokius, kokių reta. Tokius, kurie malonūs ir neturi piktų sumanymų. Nuoširdūs ir tikri. Arba tu naivi, Simona. Arba tu naivi...
Kiek per mažai miego ir nemenka darbo diena kažkiek žeidžia protą ir kūną. Emocinis krūvis iš kraujinių pusės irgi nėra teigiamas reiškinys. Tikiuosi, tikiu, stengiuosi, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. Negaliu visą laiką likti narkomane jų akyse, nes kiek suprantu, tai mane tokia laiko. Taip. Ačiū. Rūkau daug tabako ir esu nuo jo priklausoma. Ir AI JO, ta tabletė mašinoj irgi KO GERO Simonos, nes ji juk narkomanė, vejėė, dukra paklydėlė, kuri nemąsto. Šiaip tai per daug mąstau. Pernelyg. Gal dėl to vėl buvo grįžusi savižudybės trauka. gal nebereikia nieko kontempliuoti, nes viskas susiveda į kažkokia juodąją skylę, tokį psichinį silpnumą. Galbūt aš vėl įsivaizduoju monstrus, kurių iš tiesų net nėra. Gal man tikrai reik specialisto, nes bleeecha... Kur ten tos grandinės?? Nes vakar tai jos buvo apjuoktos ir nustumtos, kaip koks vaiko fantazijos vaisius. Ačiū už rūpestį. O gal nusivylimą? Dvejokime viskuom, net savo kraujinuke.
Jausmai veža pasaulį.
Nieko nejaučiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą