HAU!
Vėl Alytus. Diena apniukusi. Noriu savo muzikos.
Šiąnakt miegojau šūdinai.
Labai smagus dalykas: stebėti besiartinančią audrą - žaibai, vėjas, lietaus lašnojimas į veidą...mMm...
MU-ZI-KOS!!!
Tprrr...Laukiu rytojaus. Galbūt šio to tikiuosi... :] ...
Ta prakeikta knyga kursto jau ir taip didelį norą keliauti...kai būsiu pilnai už save atsakinga, susimesiu "manatkes" į kašiką, susgriebsiu visas santaupas ir mausiu į kelią..taip.. ^^ ..

Iškyla atidėta.
Rytoj choras - repeticija.
Skaityti "Atskalūno laiškai" jau baigiau...Dabar užsiimu su Džeko Keruako "Kelyje" - sunkiai einasi, bet stengiuosi :]
...kad tik nelytų...
Vakar pasibuvau su Ieva.
Vakare vėl buvo negera, bet susiėmiau.
Atrodo tik tiek...
iki

Yellow! Vat šis vakaras tiesiog nuostabus. Dar diena nepraėjo, bet tikiuosi niekas nepasikeis, bent jau į blogąją pusę.
Vakar naktį diagnozavau sau isteriją (kaži ar tai diagnozuojama...??...). Užsikūkčiojau iki tiek, kad vos kvėpavau, ašaromis permirko pagalvės užvalkalas...-o kodėl tai aš nežinau. Bet prieš tai žiūrėjau į niekur...bereikšmiškai spoksojau kiaurai tamsą.
Man liūdna, bent jau buvo...nors ir dabar kažkaip keistai jaučiuosi, bet tikrai geriau. Daug geriau nei vakar.

...šiandien KADRE Režisierė pasakė, kad kadanors nebevirkausiu ir tiesiog žliaugsiu geromis emocijomis (sakė nevisai taip bet esmė ta...). O mūsų pokalbis vyks kitą kartą...

Užduotis buvo patapti gyvūnėliu ir stebėti savo šeimininką - maniškis buvo Vaidutis. Jis tiesiog šaunuolis! - matė, kad esu kažkoks gyvūnas katiniškais bruožais (neįvardijo, bet nesvarbu...jis matė :] ) ...o aš buvau slibinas ( taip, nesusiprotėjau, kad tai mitologinė būtybė) tokio charakterio kaip katinas.
....katinai...katinai....katinai...
...
KADRAS baigėsi...su Pūkiu kadangi baigėsi pykčiai tai linksmai praleidome laiką Antruose Namuose. Susipažinome su trenktoka moteriške, kuri vėliau nusigėrusi aiškino, kad ją apvogė...
Dar su pora vaikinukų, kurie patom dingo - išlėkė lošti pūlo...
Ptraukėme namo, kur dabar ir sėdžiu...truputį padėjau mamai ruošti užkandėles. Ji ir Paulius (mano brolis) rytoj prie Dubysos važiuos. Plauks baidarėmis, grįš tik poryt...
Liksiu su tėčiu. Darysim tortilijas :] ...į vakarą su Ievu eisva pasikultūrinti :]
Diena nusimato nebloga.
Tai jau eisiu :] - ČIAO!

Mama keistai regavo į tai, kad youtube spoksojau į kažkokios pamišusios mergos klipą " punk/metal guys" ...rimtai...gal ir lievai, nes šiaip man nįdomu...
"Man nieko jei tu domiesi, bet jei įsitrauksi į TAI, tai aš netoleruosiu, man jie nepatrinka"...juokinga ir liūdna vienu metu...mama...man skauda viduje... Šneki tokius dalykus...žinau, kd tavęs nepažįstu, bet tu irgi...nepažįsti mano esybės...
Gal esu silpna emociškai., na, ne gal, o tikrų tikriausiai, bet turiu tuos prakeiktus ragus...užsisspyrimą...nenorą pasiduoti Tu to nematai...tik tą LIEVĄJĄ pusę...einu...wsio...

Galbūt kava veikia - nenoriu miegoti.
Truputį liūdna dėl kažko...ir gera, nes turiu JĄ - o ji manė, kad dėl drugelių... Bandau nuolat jai aiškinti kokią svarbią vietą užima. Bergždžiai? - ne...nemanau. Supranta. Gilumoje ji supranta.

Per lietų išėjau pasivaikščioti, bent jau broliui taip sakiau, bet jau žinojau kur eisiu.
Ant bunkerio bokštelio prasėdėjau nežinau - pusvalandį...valandą...? .........klausiau muzikos...nebeklausiau...vėl klausiau. Skėčiu gyniausi nuo lietaus ir nuo vėjo. Stebėjau besimainantį miestą - tai skęstantį saulėje, tai pilką, sulietą lietaus...metu vienu net atrodė, kad matau tą TOBULĄJĮ miestą iš sapno...kurio nekenčiu...man nuo jo negera ir aš nuo jo atokiai laikausi...stengiuosi, bet jis mane vejasi...
Taigi vėl ėmė krapnoti. Slinkau namo...jau rankos šalo.

Skaitau "Atskalūno laiškai"...liko dar apie 30-40 puslapių...

Velnias...noriu miegoti...neužmigsiu...kokia kvaiša...juk žinojau, kad man kavos negalima...mi mi mi mi mi mi...:D .JO. man vis dar negera. Bet ne dėl liūdnų dalykų. Ne šį kart.

iki.

Dobilai...- jie neiškrenta man iš galvos :]

Kodėl negeliu išsitėkšti ant žemės kaip lietus?..