Kaip rasti save, kaip pateikti?
Kaip gyventi?
Kaip suprasti pogalais?!
Tai aš kažkokia netokia ar jie, tie kurie sako, kad nesu logiška, nemąstau, nusišneku..?
Kai esi puolamas, tai gynyba - juk natūralu..? O jei tau sako, kad išsigalvoji puolimus? Kas tada? Jautiesi negeras...Nori dilgėlėm į marmūzę gauti, kad jau toks bjaurumas į pasaulį atėjai...
Nesu bloga...nesu! ...??? Esu???
...tik aršiai ginuosi...Nuo išgalvotų puolomų???
O blogį irgi išsigalvojau?

Ženklai (?)

Hem...
Bažnyčioje J.Š., žiūrėdamas į mano delną, pasakė įdomių faktų...Pasirodo, kad kairysis delnas rodo ką atsinešėme į šį pasaulį, o dešinysis - ko pridirbome patys...
Kryželiai, katrų pas mane labai daug, reiškia bėdas, sunkumus... Gyvenimas manasis - pačios sudirbtas... Kuo daugiau meilės linijoje šakelių, tuo blogiau sekasi meilėje...- jų pas mane 3 ar 4...
Mano priklausomybė mamai didesnė nei atsinešiau Čionai...
Dar esu nesaugi...Turiu ilgą meniškumo liniją ir dar vieną, kurią J.S. pirmą kartą gyvenime matė...
AAA!!! turėsiu 2,5 vaikų :D
eeEEHh...
Laisvės alėjoje, kurioje buvau su Ramybe, paėmiau obuolį, jaunimėlio siūlomą (kaimiškas pienas/obuoliai/bandelės)...........Ant jo yra širdutė :) Iškart pamaniau, kad gal ženklas...Žinoma galiu ir pafilosofuoti, kad obuolys - uždraustas vaisius ir jau kaip ir galima daryti išvadas, kad meilės negausiu :D...Tss....arba gausiu bet kažkas negero bus....ištrems iš ROJAUS :DD
Toks neblogas rojus...
Antranamy pabuvom. Atėjo Pūkis...pasvaičiojom LIKE ALLWAYS ir ėjom lauk į pasaulį...
Nieko daugiau...

Sveik mano miela...:]

Kur mano draugas, gyvenantis bendrabutyje, kambaryje geltonomis sienomis ir gaminantis įspūdingus lego statinius?

...abejoju savo ateitimi...na - kaip nors gyvensiu :l

Nenoriu keltis...
Nenoriu, nes ne Kalėdos ir po eglute nėra dovanų.
Eglutės irgi nėra.
Taigi saulė švietė... Turėjau eiti pavaikštinėti...bet prisiminiau vieną iš man nelemtųjų... - pikta nostalgija...
Susidrovėjau savo idėjos išeiti... Keisto potraukio išgyventi tai kas jau buvo... Kankynė kažkokia.
Pora naktų atgal sapnavau save šokančią su baltu vaikinu, raudonais apvadais aplink akis bei tokios pat spalvos ženklu vidury kaktos...Sapnavau ir juodaplaukį apsirėdusį žydru kimono... Medį, kuris turėjo mane apsaugoti, bet jo lapus aplipo amarai...jie krito man į plaukus.... Aš pabėgau... Aš visada bėgu... Išskyrus tą vieną kartą - ir tas sapne...
Labų naktų...

Galva, galva...

Ji - tai dėžutė

Kur mintis susidedu

Burna rėkia

Rėkia lyg pasiutusi

Stipriai - jos nebegirdžiu

Išpūstas burbulas sprogsta

Muilas išplauna

pūliujančią sielą

esybę

Norėtųsi rėkaut

Labiau

pamačius štai šitą

- Baisybę

Miela, miela

mano, o...

sveiką protą išsiimu...

Dumblo burbulas

Sprogsta

Purvas dergia

švarią sielą

esybę

Norėtųsi juoktis

Labiau

Pamačius štai šitą

grožybę...

• Taigi užduotis...Ramybe, Ramybe...
• Jos sako, kad turiu talentą...
• Buome pas mokytoją Viliją. Visos trys. Mus pakvietė dar kadanors užsukti.
• Uždegsiu ugnelę Neriai.
• Pūkuotukas privalo susiimti. Aš negaliu jai padėti. Negaliu patarti.

Pamenu koks šlykštus kraujo skonis, kokia bjarastis apima jį ryjant...tas gyvasties ir geležies kratinys...
Vakar išklausiau faktą apie gimstančius veršiukus ir koks nuostabus jausmas priimti juos į gyvenimą...Bet visgi fakto kulminacija buvo klausimas: -O koks visgi jausmas atimti kažkam gyvybę?...
Taigi.
Koks tas jausmas?
Gulėdama lovoje, tame bjauriame kampe, įsitikinau, kad suzinosiu...
Jei tik prireiks.

Hell o ...
Nieko rimto - tik aš ir mano atsiprašymas. Taipogi dėkingumas brangiausiosioms.

Penktadienį buvo Kadras. Buvo ir praėjo.

Antranamio šeimininkutis nebuvo patenkintas baltais centais už kuriuos pirkome arbatą.

Per vakar dieną perskaičiau knygą KENDĖ (358psl) - maniau kažkas rimtesnio... - apsirikau.

Šiandien nieko (apart suvalgyto pusės bliūdo košės, išgerto puodelio arbatos ir spoksojimo i Lietuvos galiūnus per TV) nieko nenuveikiau.

Laaaabaaiii įdooomuus savaaiiitgaaliissssssssss...