Nemėgstu iš ryto pramerkusi akis pro langą matyti apniukusį dangų, girdėti kaip lietaus lašai barbena į skardinę palangę...- tai negerai nuteikia. Jau geriau kai audra atslenka netikėtai - pavyzdžiui saulėtos dienos popietę, kai sėdi pievoje ir kapoji ledus su draugėmis ar vidury miesto (zoologijos sode) besisupant sūpynėse...

"Mažoji kvaiša, kuri vis dar tiki pasakomis...kaip sunku tai pripažinti, bet kaip ten sakoma - pripažinimas to, kas esama, tai jau žingsnis į tobulybę..bla bla..niekam neįdomu.
Negana to, kad tikiu tom nesamonėm, tai dar ir kuriu jas. Jei ne mintyse tai ant popieriaus...kad ir į senas biologijos pratybas...

Jau pusė svieto žino, kad esu žliumba. Gal jau pats laikas tvarkytis su savo jausmais ir emocijomis, vidine būsena...
"....pasisodinki ant rankų mažą dviragį padarą, jo juodose akyse vėl tas pats blizgesys"...nesamonė... Diena turėjo būti kitokia, bet kita vertus ji buvo tokia, kokia turėjo būti...Buvo šūdina...Taip. Šūdina. nenuveikiau nieko rimto ir prasmingo.
Nusivyliau drauge, jau ne pirmą kartą...Gal per gerai apie ją mastau...tfu ant jos ir tfu ant manęs už tai. kad taip kalbu...
Vėl noriu prasmegti arba atsijungti kuriam laikui. Neatsikratau minčių apie atminties praradimą - švaraus proto likučiai būtų neblogai...
O gal tai per daug pesimistiška...juk neįvyko jokios tragedijos...taip...atrodo vėl susireikšminu irvisa tai, kas man darosi, nieko nereiškia...uf...dabar eisiu valgyti daug saldainių... Tikiuosi jų užteks, kad organizmas pagamintų laimės hormonų...

...kas man darosi? Juk juokiausi, šypsojausi, viskas buvo gerai...net savigailą buvau pamiršusi. o dabar tik tuo ir užsiimu...
Tikiuosi tai laikina, nes man negera..."

Tai parašiau vakar savo telefone...grįžusi iš miesto atsiguliau į lovą ir taip nuo 17,30 iki 23,30 pragulėjau beklausydama muzikos ir verkšlendama. Na paskutinis pusvalandis buvo kiek geresnis, nes susivokiau kokią dramą darau iš nieko...net šypsotis pradėjau, vėliau ir dainuoti...

Diena baiginėjosi. Šilto vandens likučiais nuprausiau savo veidą ir išvargusį nuo nieko neveikimo kūną...Grįžau į lovą...užmigau neįtikėtinai greitai...