Baltas lapas. Kitaip tariant - tuščia. Tas bomžas per užgavėnes atspindėjo mano būklę... Nėr spalvų - nėr manęs. Juk prašiau pinigo priemonėms, kuriomis dieną nudažyt galėčiau.
Šekis .:
Rankoje pavasarį jaučiu
bet už lango sninga
Šiluma viduj
Delne skaidrus vanduo
mirguliuoja saulės
apšviestas
Prabunda žemė:
Kyla želmenys nauji
Žolės atminty man regisi
Nostalgija
graži, tyra kaip
vėjas iš rytų.
Šlifuotas veidas
iš žalių lankų
kur ganos trupiniai
anų dienų.
Skriskime sparnais
Gyvenkime jausmu
kur sielai suteikė
pavidalą panašų
į dausas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą