Tatai ir frykas iš savo užkeiktų dausų... Paplepėkime apie soborą, Laisvės alėją, kai kvepia liepomis ir apie žudančiai patrauklius debesis... Kad ten paskęsti, kad ten gyventi... Nejausti laiko, nematyti tų kurie liko žemai...

Dainuoju...Aš, Ji ir kita Ji... Mums bus gerai. Žinau.

Labos nemigos mielieji, net jei kartais Jūsų nekenčiu.