2010 m. lapkričio 29 d., pirmadienis

2010 m. lapkričio 23 d., antradienis

Kartais man tiesiog sekasi. Kartais tikrai malonu apspangti. Kartais gera turėti daug pažįstamų. Tie kartai kartais džiugina :D fak it.
Šiandiel laukia piešimas. Tiksliau aš laukiu. Dabar noriu pyrago katras toj bus gatavas. Lengvai nuprotėjau. Reikėtų pailsėti.
Man patinka įsimylėję žmonės. Jie tokie mieli durniukai patampa. Taaaip džiaugiuosi ^^
Su šia linksma gaida ir dingstu.
Užsikaiskim vandenį arbatai. Mmm...

2010 m. lapkričio 20 d., šeštadienis

Once again: The Velvet Underground - I'm Set Free ^^

O šiaip tai pasiilgau žiemos.
Kažkas žadėjo trečiadienį sniego. Ne pusnynų, bet bent kažkiek. Tai kaip ir pradžia.

Ši diena per (pa)prasta, kad būtų verta didesnio dėmesio. Tik žinau, jog kaip nenorėjau taip ir nenoriu švęst gimtadienio. Tai vargina.
Šnerves glosto mandarinų aromatas. Kalėdos. Jos , nori nenori, bet jau yra tradicija. Primena vaikystę. Eglišakių kvapas; lemputės, atstojančios lopšinę; smalsumas... Taip. Vaikystė.

O dabar noriu dūmo. Nuo pat ryto noriu. Noriu kad greičiau ateitų ir staigiai dingtų tadiena, kai jau galėsiu savarankiškai apsirūpinti :/ šššit.

/- Gera ten, kur mūsų nėra.
- Ne, ir ten negerai./

Gera žinoti, jog esi ne vienas.
Man tai yra labai daug.

Viso labo.

2010 m. lapkričio 18 d., ketvirtadienis

Summer Sun Spin

Užtrunka pasakyti tikrus žodžius. Tam reikia ne valandos ir ne dienos. Kartais gyvenimo neužtenka. Ir taip sako septyniolikinė iš pasaulio užkampio.

Kodėl liūdni dalykai turi būti pasakyti liūdnai?
Neprivalo, todėl ir padainavome Domanto Razausko "Šypsena (9mm)" .. Nežinau kaip kitiems, bet aš nuo jos atsibundu.
Maironietkų darbai beveik baigėsi. Dar bus kokis tai labdaringas vakaras šančiuose...

Grįžkime prie žodžių. Pasikartokime: "Jie suriša, jie atriša. Linkiu jais be reikalo nesimėtyti". Kaži ar kai kurie atsimena ką yra pasakę tokio, kas man įstrigo. Ir kaip tie garsai subliško laike.

Atriškit mane nuo savęs; paskandinkit toliuose jei pati nedingsiu; užmuskit tą, kurios kūnas šalia, o siela visada kitur.

Nepagaunu jungiamųjų dalių tarp to kas buvo ir kas yra dabar. REik kažkokio sumauto dvasinio plastelino.

Kam rūpi.
Užmikit ir neatsibuskit. Gal tokia tragedija leistų pajusti savo sapalionių bukumą.
Saldaus miegučio ;]

2010 m. lapkričio 13 d., šeštadienis

Mergaitė išpustytu protu.
Vijoklinė rožė...- betkur, bet kaip, ant betko.
Labas dar kartą, aš - niekas.
Mano nuojauta nemeluoja. Niekada.

Norėjau viską išsakyti. Norėjau supratimo, nors žinojau, kad iš jos to nesulauksiu. Net jei ir stengėsi suprasti, bet visvien neišjautė visko iki galo, nes stengėsi iš savo kampo, ne iš manojo.

Nežinau ką čia darau. Nebūsiu aktore. Tiek daug skirtingų dalykų aplink. O... niekas nepasikeitė, tik tiek, kad apsitvirtino senos tiesos. Aš vis dar tikiu tais mažais gražiais dalykais. REikalinga? Taip. Kažkiek, kažkam, kažkur. Noriu išvažiuoti. Labai.

Noriu išrūkti kaip cigaretė. Puf! - ir nėra.

2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienis

Pere Ubu ir kava ("Tamsi kaip naktis, stipri kaip meilė ir saldi kaip bučinys"- :D kaip smagu, kad tai kelia juoką, nuo kurio neskauda pilvo).
/- Kokia tu graži!
- Ne. Tu per daug apsinešęs../
Turiu kažką veikti. Nejau taip ir sėdėsiu iki paskutinės akimirkos.

Blyyyn...jai pasipiršo!!! tai tiesiog VAAAU! O pamenu laikus kai ji buvo baisiai depresuota, - napalyginsi su dabartine švytinčių akių savininke. Kaži ar Jis irgi taip pat atrodo. Būtų pirmi mano pamatyti kartu švytintys žmonės. Džiaugiuosi dėl jos :)

(- Sakau neturiu vyro, tai gal galiu pašliundraut...
- Ne gali, o privalai!)

/Ir ji išėjo penkiom minutėm; grįžo su cigarete rankoje. - Mama, išvažiuoju, gali neieškoti./

Lyl lyl lyl lyl :D beprotis.
Labo vakaro ;]

2010 m. lapkričio 6 d., šeštadienis

Visada kažką įsimylėjusi

- šitie žodžiai netinka.

/- labas, pasiilgau.
- susitikim, pasiglamžysim jei nori.
- (EIK VELNIOP) taip...žinoma.../

Toks mielas pokalbis, kad net verkiu vidui.
Ištikrųjų tai ne.

Ausyse skamba Limbs. Vaje...tik Agallochų ir tereikia pastaru metu.
Nustebino statistika, kuri rodo, kad mano įrašą, kur rašiau norinti skęsti muzikoje, perskaitė net 20žmogų. Ir iš kur jų tiek...

Šiąnakt sapnavau, kad buvau su M ir kažkas iš mano ala draugių praėjo pro mumi klausydama muzikos ir aš girdėjau Shatą. Palausiau ar čia jis, pasakė, kad jo.
Dar sapnavau namų apylinkes. Kaip visada viskas buvo iškreipta ir spoooky. Žudžiau. Jau seniai ką bebuvau užmušusi.

Ach. Noriu savo namų. Noriu savo palėpės. Savo ir niekeno kito, kad galėčiau pabėgti ten kai pavargstu nuo visko.

Linkiu. mmm... supratimo.
Gero vakaro, šikniau tu,..

2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis

Antradienį prasidėjo repeticijos su Agniete. Šiandien vyko koncertukas. Visi, kurių klausiau, sakė, kad buvo gražu ir gerai skambėjo balsai. Kritikai kažkoki nedarbingi buvo. O pati vertinu pasirodymą neblogai, juolab, kad žinau kiek klaidų pridarėme ir, žinoma, galėjome geriau.
Scenos baimė nebuvo tokia ryški kaip visad, net pakankamai gerai jaučiausi, bet gavom pastabą, jog drebėti per koncertą negalima :p
Vaišinomės arbatom ir pyragais. Sutikau daug malonių veidų. Apsimainėm gerom emocijom. Tada dingau kitur. Klausiau išėjusių personų, stebėjau. G. buvo blogai.
Vėliau sutikome tuos kitus. Atsisveikinom su mielais veidais ir išnykome kitoje gatvėje. Drauge su I. maloniai papliotkinom pakeliui namo. Ji tokia...mergaitė :D caca vaikis.
Geras vakaras. Ir svarbiausia - pabudau, bo visą dieną snūduriavau.
(Iki dabar keista, kad dažnai neturiu ką pasakyti ir net nenoriu kalbėti. Sklandau pusiau čia, pusiau ten ir kažką rezgu, supindama visą ką į viena.)
/Jai išsprūdo kontraversiška giesmė, panaši į žalią obuolį /
Ks ks mane ignoruoja (tai man atrodo taaaip bereikšmiška...), o antradienį po Maironietkų repkės R pasakė negalinti to paties daryti dėl kažko to, kas vidui mano ir ką ji labai pamilo. Tai taip švelnu. Jėz...
Mano Ramybukas. Mano aukselis. Ji ateina ir užmirštu nieko neturinti. Nes turiu. Pasirodo daug turiu. Per daug tokiam mažam žmogučiui. Ir labai tai vertinu, dzievaž..- tai privilegija.
Yra ir dar keletas. Bet reikia, kaip sakant, to štampo ant voko...

Vat grįžau namo mastydama apie slibinus ir vinguriuodama nuo vienos gatvės pusės iki kitos, nes kažkaip natūraliai gavosi svyruoti. Užsipyliau verdančią sriubą sau ant polaštakos. Šiandien tai tikrai buvo auč lyginant su vakar kai apsipyliau visą koją ir prasidūriau kulną su mačiūtės žiedu. Čia turbūt eilinį kart ženklai. Gal greit mirsiu :D haha. Nevamaind.
Gal kažką ir pamiršau, bet pridursiu jei reikės.
Ham. Agalloch'ų naujas albumas, pakolkas ma nelb limpa. Čiujuš, kad išsisėmė Personlichkeit'ai. Reik tikėtis ne. Per daug ma jie patinka; būt liūdna jei š pradėtų grot.
Bz bzz bzzzz... Mieguto, mielieji žmogėnai :D

2010 m. lapkričio 1 d., pirmadienis

Pavargau. Išsekau. Aš alkana emocijų ir didelių jausmų. And it's like that: Why do all good things come to an end? Išvis, kodėl viskas prasidėjo (?).