Mergaitė išpustytu protu.
Vijoklinė rožė...- betkur, bet kaip, ant betko.
Labas dar kartą, aš - niekas.
Mano nuojauta nemeluoja. Niekada.

Norėjau viską išsakyti. Norėjau supratimo, nors žinojau, kad iš jos to nesulauksiu. Net jei ir stengėsi suprasti, bet visvien neišjautė visko iki galo, nes stengėsi iš savo kampo, ne iš manojo.

Nežinau ką čia darau. Nebūsiu aktore. Tiek daug skirtingų dalykų aplink. O... niekas nepasikeitė, tik tiek, kad apsitvirtino senos tiesos. Aš vis dar tikiu tais mažais gražiais dalykais. REikalinga? Taip. Kažkiek, kažkam, kažkur. Noriu išvažiuoti. Labai.

Noriu išrūkti kaip cigaretė. Puf! - ir nėra.