Galima pasidžiaugti ne savo darbu :] Dėkojame Ievai :]

***

PAKLYDĖLIAI

Beribiuose rudenio toliuos
Taip šalta ir taip neramu,
Mes, paukščiai paklydėliai, skrendam
Ieškodami savo namų.

Mes beldžiam į tėviškės langus,
Mus traukia namų šiluma,
Tik ji, kur kadaise taip guodė,
Dabar nebe ta, svetima.

Betono čia džiunglės bedvasės
Ir žmonės neranda savęs,
Jie blaškos dirbtiniam pasauly
Paklydėliai jie kaip ir mes.

Pakelkite veidus, o broliai,
Vaikai, paklaidinti nakties!
Pakelkit sparnus ir keliaukim
Drauge iš šitos nevilties.

Išlaisvinkim sielas iš skausmo,
Vergijos placebo žiaurios,
Ir grįžkim į praeities rūmą,
Kur protėvių dvasios miškuos.