Prieblanda ir tik ką užbaigtas puodelis arbatos. Muzika mintyse, trūkinėjantis ir netolygus kvėpavimas. Skausmingas kosulys, šalikas šildantis kaklą ir ramybė, kurią retsykiais gera pakeisti į šurmulį su draugais... Savo brangią vienatvę dabar išmainyčiau į tuos prie kurių prisirišau, turbūt prakeiksmas ar karma...kaip ten?? - karma yra kalė??
...Mazochistė iš natūros...
Geri prisiminimai, puikus jausmas... o kas vidui nematau, nes neužsuku į kertelę jau kur tikrai nieks nelandžioja.
Baiginėju Dharmos valkatas - dar vieną Kerouac'o gėrį. Aš iš tų nevykėlių, kurie išsidrėbę ant pagalvių kalno savo šiltuose namuose...
Pakanka mėšlo, kuriuo ir taip jau perkrautas pasaulis... VISO GERO.